Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Nacionalinė žemės tarnyba gavo 21 060 žemės savininkų pranešimų apie sprendimus parduoti privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. O per praėjusius 2015 m. iki gruodžio 30 d. tokių pranešimų gauta 21 245. Sandorių skaičius per praėjusius porą metų labai panašus.
Įžvalgomis, kaip svyravo žemės ūkio paskirties žemos kainos, kokios tendencijos laukia ateityje, pasidalijo Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) tarybos pirmininkas Gintaras NAGULEVIČIUS ir AB „Agrowill Group“ valdybos narys Vladas BAGAVIČIUS.
Pasak LŽSS pirmininko G. Nagulevičiaus, žemės ūkio paskirties žemės rinkoje stebima tendencija, jog pardavimo ir nuomos kainų kreivė pastaruoju metu kyla. „Labiausiai jos augo 2013 m. prieš įsigaliojant vadinamajam 500 ha saugikliui. 2014 m. žemės rinkoje kainos mažėjo maždaug 30 proc., o, preliminariais duomenimis, per praėjusius 2015 m. sandorių skaičius ir pačios kainos šiek tiek didėjo. Oficialiais Registrų centro duomenimis, šiuo metu vidutinė žemės ūkio paskirties žemės hektaro kaina yra 2,6 tūkst. Eur. Reikia turėti galvoje, kad ši kaina yra apibendrinta visai šaliai. O konkreti žemės kaina atskiruose Lietuvos rajonuose labai skiriasi. Pavyzdžiui, žemės kaina Kauno r., palyginti su Švenčionių ar Ignalinos rajonais, gali skirtis net iki keturių kartų“, – teigė G. Nagulevičius.
Pasak jo, manoma, kad žemės ūkio paskirties žemės rinka turėtų stabilizuotis, nes šalies žemdirbiai jau yra suformavę savo ūkius, plėstis jiems jau nebėra kur. „Mūsų nuomone, nors žemės Lietuvoje tikrai iš niekur daugiau neatsiras ir daugelis ūkių susiformavę ar bebaigią formuotis, tačiau dar bent keletą metų į priekį žemės ūkio paskirties žemės kaina nemažės, o ne mažesnių nei 10 ha ir esančių palankesnėse ūkininkauti vietovėse sklypų vertė tendencingai didės.
Reikia atsižvelgti ir į naująjį Kaimo plėtros programos periodą, kuris lėmė, jog 2015 m. daug ūkininkų formavo sklypus iš naujo, investavo į juos. Sunku prognozuoti, kas bus naujajam finansinės paramos periodui pasibaigus, variantai galimi labai įvairūs. Gal išsivystys tokia tendencija kaip Vakaruose, kai žemė bus parduodama ne hektarais, o parduodami patys ūkiai ar padalyti į kelis.
Informacijos apie šiuo momentu esamą padėtį ir tendencijas žemės rinkoje rasti tikrai gana sudėtinga, nors suvestinės Registrų centre yra pateiktos nuo 2000 m. Panagrinėjus pastarąsias galima teigti, kad žemės ūkio paskirties žemės nuolat po truputį brangsta.
Pakeitus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą ir atsiradus prievolei pirmiausia apie planuojamą pardavimą informuoti besiribojančių sklypų savininkus bei nurodyti kainą, atkrinta galimybė parduoti žemę už kitokią sumą nei įforminama notariškai. Tai, mano manymu, gerokai nuskaidrino žemės rinką, nes anksčiau „nutylėtos“ ir oficialiai rodytos kainos smarkiai skirdavosi. Tad šiuo atveju vadinamasis „saugiklių“ įstatymas tikrai davė naudos, nors apskritai jis visgi yra šiek tiek perteklinis.
Praėję metai dirbamą žemę ar pievas bei ganyklas nuomojantiems ūkininkams buvo sudėtingesni, nes svarstyklių lėkštelė iš ūkininkų, iki tol dažniausiai diktavusių kainas, nusviro į žemės savininkų pusę. Yra atgarsių, kad žemės savininkams pradėjus diktuoti naujas nuomos sąlygas, t.y. pakėlus nuomos kainą, ūkininkai susidūrė su tam tikromis problemomis, nes jų veikla susijusi su įsipareigojimais naudojantis Kaimo plėtros programos priemonėmis.
Dar viena pozicija, kuri ateityje turės įtakos žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos kainoms, tai besibaigiantis pereinamasis periodas dėl žemės mokesčių. Išnykusios mokestinės lengvatos žemės ūkio paskirties žemei, žinoma, lems pokyčius, turėsiančius įtakos kainai“, – sakė G. Nagulevičius.
AB „Agrowill Group“ valdybos nario Vlado Bagavičiaus nuomone, 2014 m. priimtas Žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymas žemės rinkoje sukėlė tam tikrų pokyčių ir neapibrėžtumo. „Tačiau per praėjusius 2015 m. situacija stabilizavosi. Žemės nuomos kainos pokyčius sieju su tuo, jog pasibaigus 2007–2013 metų paramos kaimui periodui prasidėjo naujasis – 2014–2020 metų laikotarpis. Tapo aišku, kokie bus naujieji išmokų dydžiai ir pagal pastaruosius žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos rinkoje pasikoregavo, t. y. truputį padidėjo, – sakė V. Bagavičius. – Tolesnio reikšmingo kainų augimo neprognozuočiau, nes išmokų kitimo tendencija jau aiški. Vadinasi, žemės nuomos kainos neturėtų smarkiai kisti.“
Pasak V. Bagavičiaus, 2014 m. žemės rinkoje stebėtas suaktyvėjimas ir kainų kilimas buvo trumpalaikis. „Šiuo metu nematau jokių esminių veiksnių, kad žemės pardavimo ar nuomos kainos toliau tolygiai didėtų. Žinoma, visiško štilio rinkoje nėra ir nebus, ji veikia pagal savo dėsnius ir tam tikruose atskiruose regionuose, kur žemės ūkio paskirties žemės paklausa viršija pasiūlą, galimas tolesnis jos brangimas. Tačiau visos šalies mastu tam prielaidų nematau“, – teigė „Agrowill Group“ atstovas V. Bagavičius.
Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė
