Stiprūs JAV ekonomikos augimo ir infliacijos duomenys bei nuvylę didžiųjų technologijų bendrovių rezultatai praėjusią savaitę prisidėjo prie JAV technologijų akcijų ir tauriųjų metalų kainų kritimo. Europos akcijų rinkos savaitę baigė augimu, o įtampa dėl Irano išlaikė aukštas naftos ir dujų kainas.
Po stiprių JAV duomenų atpigo auksas ir sidabras
Sidabro kaina sumažėjo 8,6 proc. iki 49,10 JAV dolerio už unciją, o aukso kaina krito 2,7 proc. iki 3 898,90 JAV dolerio. Tai žemiausi šių metalų kainų lygiai atitinkamai nuo 2025 m. lapkričio ir spalio pradžios.
Kainų kritimą lėmė stiprių JAV ekonominių rodiklių serija. Trečiąjį ketvirtį JAV ekonomika augo 3,4 proc. metiniu tempu, viršydama rinkos lūkesčius, o PCE kainų indeksas, kuris yra Federalinio rezervų banko labiausiai stebimas infliacijos rodiklis, pakilo iki 3,6 proc.
Trečiadienį JAV Federalinis rezervų bankas bazines palūkanų normas paliko 3,75-4,00 proc. intervale, tačiau du iš dvylikos balsavimo teisę turinčių politikos formuotojų pasisakė už jų didinimą. Rinkos dabar daugiausia tikisi palūkanų normų kėlimo gruodį. Didesnių palūkanų lūkesčiai mažina investuotojų susidomėjimą tauriaisiais metalais, kurie negeneruoja palūkanų pajamų.
Didžiųjų technologijų bendrovių rezultatai spaudė JAV akcijų rinką
„Nasdaq Composite“ indeksas, kuriame dominuoja technologijų sektoriaus bendrovės, per savaitę sumažėjo 2,0 proc., o 500 didžiausių JAV įmonių apimantis „S&P 500“ indeksas smuko 0,6 proc. Didžioji dalis kritimo įvyko penktadienį.
„Alphabet“, „Amazon“ ir „Intel“ paskelbti rezultatai nuvylė investuotojus ir atgaivino abejones, ar milžiniškos investicijos į dirbtinį intelektą atsipirks. „Intel“ akcijos patyrė didžiausią vienos dienos kritimą nuo 1974 metų, o „Alphabet“ per savaitę neteko apie 13 proc. vertės.
Mažesnės JAV bendrovės, kurios yra mažiau priklausomos nuo didžiųjų technologijų įmonių rezultatų, pasirodė geriau. Mažos kapitalizacijos įmonių indeksas „Russell 2000“ pakilo 1,3 proc.
Europos akcijų rinkos savaitę baigė augimu
Europos rinkoms savaitė buvo palanki. Vokietijos DAX indeksas pakilo 2,5 proc., Prancūzijos CAC 40 – 2,4 proc., o 50 didžiausių euro zonos bendrovių apimantis „Euro Stoxx 50“ indeksas paaugo 1,0 proc. Vis dėlto penktadienį Europos rinkos smuktelėjo, nes technologijų akcijų išpardavimas persimetė ir į kitus regionus.
Išimtis buvo Ispanijos IBEX 35 indeksas, kuris sumažėjo 1,8 proc. po silpnesnių „Santander“ ir BBVA rezultatų.
Trečiąjį ketvirtį euro zonos BVP augo 0,4 proc., palyginti su 0,6 proc. antrąjį ketvirtį. Ispanijos ekonomika augo 0,6 proc., Vokietijos – 0,2 proc., Italijoje augimas nebuvo fiksuotas, o Prancūzijos ekonomika susitraukė 0,1 proc.
Baltijos šalių ekonomikos auga sparčiau nei euro zona
„Eurostat“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos BVP augo 3,4 proc., Latvijos – 3,1 proc., Estijos – 2,2 proc., kai tuo tarpu vidutinis euro zonos augimo tempas siekė tik 0,9 proc.
Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje per šį laikotarpį augo beveik visi ekonomikos sektoriai.
Lietuvos pranašumas labiausiai matomas paslaugų eksporto srityje. Per pastarąjį dešimtmetį paslaugų eksportas išaugo beveik penkis kartus – nuo 6 mlrd. eurų iki 28,9 mlrd. eurų per pastaruosius 12 mėnesių.
Antrąjį ketvirtį statybų sektorius Lietuvoje augo 9,6 proc., palyginti su 3,2 proc. Latvijoje. Be to, Lietuvoje pradėtų statyti būstų skaičius pasiekė rekordinį lygį.
Infliacija Lietuvoje – didžiausia Baltijos šalyse
Aukštos energijos kainos rodo, kad infliacija Europoje gali augti ir toliau. Rugsėjį infliacija Lietuvoje pasiekė 6,1 proc. ir buvo didžiausia tarp Baltijos valstybių. Tai iš dalies atspindi stiprią vidaus paklausą.
Vartojimą taip pat skatina išmokamos antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos. Dalis šių pinigų nukreipiama vartojimui, kita dalis – būsto įsigijimui, o tai prisideda prie būsto kainų augimo.
Vis dėlto tai yra vienkartinis ekonomikos skatinimo veiksnys, o ne ilgalaikis augimo šaltinis. Panašus efektas anksčiau buvo stebimas Estijoje, kai gyventojams buvo leista atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas.
