6 mėn. EURIBOR pasiekė 3% ribą, palyginti su maždaug 2% metų pradžioje. Baltijos šalių gyventojams, turintiems paskolų, tai reiškia vieną praktišką išvadą: planuoti finansus pagal dabartinį palūkanų lygį ir artimiausiais mėnesiais nesitikėti grįžimo prie 2%.
Šiais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas didino du kartus – birželį ir rugsėjį, kiekvieną kartą po 0,25 proc. punkto. Finansų rinkos tikisi, kad spalio 29 d. posėdyje ECB palūkanų nekeis, tačiau pateikia net 81% tikimybę, kad gruodžio 17 d. jos bus padidintos iki 2,75%.
Po rugsėjį priimto sprendimo kilstelti palūkanas klausimas jau nebėra, ar ECB toliau griežtins pinigų politiką? Klausimas, kiek toli centrinis bankas yra pasiryžęs eiti? Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl trečias palūkanų normų didinimas šiemet tapo realia galimybe.
Pirmoji priežastis susijusi su energijos kainomis. Palūkanų normos nėra priemonė, kuri gali sumažinti naftos kainą ar papildyti Europos dujų atsargas, todėl energijos ir geopolitinių veiksnių skatinama infliacija į jų pokyčius reaguoja ribotai. Visgi šiandien svarbiausia, kad kainų šoko poveikis užsitęsė. Rugsėjį infliacija euro zonoje pasiekė 3,8 % ir buvo aukščiausia nuo 2023 metų, o energijos kainos per metus išaugo 18,9%. Kartu matome, kad kainų augimas jau apima ne tik energetiką. Paslaugų infliacija pakilo iki 3,2 %, o bazinė infliacija siekė 2,5%. ECB prognozuoja, kad bazinė infliacija išliks didesnė nei 2% tikslas tiek 2027 m., tiek 2028 m. Kai kainų augimas iš atskirų sektorių persikelia į bendrą ekonomiką, centrinis bankas privalo reaguoti, net jei negali pašalinti pirminės jo priežasties.
Antroji priežastis yra susijusi su stipresne ekonomikos būkle, nei buvo tikėtasi metų pradžioje. Tuomet vangus tokių šalių kaip Vokietija augimas vertė ECB atsargiau vertinti tolesnį palūkanų didinimą. Vis dėlto pastaruoju metu ekonomikos rodikliai gerėja. Rugsėjį Vokietijos verslo klimato indeksas „Ifo“ pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. gegužės, o ECB pagerino euro zonos augimo prognozę 2026 metams iki 0,9%. Viena svarbiausių priežasčių yra augančios investicijos ir gynybos išlaidos visoje Europoje. Atsparesnė ekonomika suteikia ECB daugiau pasitikėjimo tęsti kovą su infliacija ir mažiau baimintis dėl augimo perspektyvų.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad EURIBOR ir ECB sprendimai ne visada juda tuo pačiu tempu. EURIBOR atspindi finansų rinkų lūkesčius dėl artimiausių mėnesių, todėl į galimus centrinio banko veiksmus reaguoja anksčiau, nei jie būna priimti. Tai reiškia, kad 6 mėn. EURIBOR jau dabar didele dalimi atspindi rinkos lūkesčius dėl galimo palūkanų didinimo gruodį. Todėl net ir ECB dar kartą padidinus palūkanų normas, staigus naujas EURIBOR šuolis nėra labiausiai tikėtinas scenarijus. Paskolų turėtojams šiuo metu svarbiausia stebėti ne vieną konkretų ECB sprendimą, o tai, kaip keisis rinkų lūkesčiai dėl kitų metų, nes būtent jie lems tolesnę EURIBOR kryptį.
Baltijos šalių gyventojams augančios palūkanų normos sutampa su laikotarpiu, kai daugelis vis dar jaučia padidėjusių kainų poveikį savo kasdienybėje. Rugsėjį infliacija Lietuvoje siekė 6,1% ir buvo antra didžiausia euro zonoje po Rumunijos (6,5 %). Latvijoje infliacija sudarė 3%, o Estijoje per vieną mėnesį daugiau nei padvigubėjo – nuo 1,3% iki 3,1%. Todėl daliai gyventojų papildoma finansinė našta tampa vis labiau juntama. Tai patvirtina ir spalį atlikta „Citadele“ apklausa: per pastaruosius tris mėnesius savo finansinės padėties pablogėjimą nurodė 26% Lietuvos gyventojų, 40% – Estijos bei 35% Latvijos gyventojų.*
Praktinį poveikį geriausiai atspindi mėnesinės paskolų įmokos. Praėjusiais metais suteiktos vidutinės „Citadele“ būsto paskolos Lietuvoje dydis siekė apie 144 000 eurų, o paskolos terminas – 25 metai. Esant 2% 6 mėn. EURIBOR, mėnesio įmoka siekė apie 732 eurus. EURIBOR pakilus iki 3%, ji padidėja iki maždaug 812 eurų, arba apie 80 eurų per mėnesį.
