Statybos kaštai Lietuvoje auga sparčiausiai per trejus metus. „Citadele“ banko analizė rodo, kad ilgam 10 proc. išaugę statybos kaštai per metus pakelia būsto kainas Lietuvoje maždaug 4,9 proc. Taigi į būsto kainą persikelia maždaug pusė statybų brangimo. Tai daugiau nei Latvijoje, bet mažiau nei Estijoje. Vis dėlto šių metų 13 proc. kainų šuolį lemia ne statybų brangimas.
Pirkėją pasiekia maždaug pusė statybų brangimo
Mūsų skaičiavimai rodo, kad ilgam 10 proc. išaugę statybos kaštai per metus pakelia būsto kainas Lietuvoje maždaug 4,9 proc. Jei 10 proc. išaugę kaštai pakeltų būsto kainas 10 proc., jie būtų perkelti visiškai. Jei kainos nepasikeistų, nebūtų perkelta nieko. Lietuva yra maždaug per vidurį.
Kodėl ne visas brangimas? Būsto kainą lemia ne tik statybos sąnaudos. Ją lemia ir žemė, vieta, vystytojo marža bei paklausa, t. y. kiek žmonių nori pirkti ir kiek jie gali pasiskolinti. Šie veiksniai keičiasi dėl savų priežasčių, todėl į galutinę kainą persikelia tik dalis statybų brangimo.
Statybinės medžiagos ir mechanizmai būsto kainas veikia panašiai, kiekvienas maždaug trečdaliu. Jei medžiagos pabrangtų 10 proc., būstas per metus pabrangtų apie 3,6 proc., o jei mechanizmai – apie 3,4 proc.

Lietuva – per vidurį tarp Baltijos kaimynių
Statybos kaštai auga visose trijose Baltijos šalyse. Sparčiausiai jie kyla Latvijoje (4,8 proc.), o Lietuvoje (3,4 proc.) ir Estijoje (3,5 proc.) – panašiu tempu. Tačiau į būsto kainas jie persikelia nevienodai. Ilgam 10 proc. išaugę kaštai Estijoje būsto kainas pakeltų apie 7,1 proc., Lietuvoje – 4,9 proc., Latvijoje – 3,6 proc.
Mūsų vertinimu, kaštai turi daugiausia įtakos ten, kur paklausa ramesnė. Estijoje būsto kainos per pirmąjį pusmetį išaugo tik 5,9 proc., todėl statybos kaštai ten lemia didesnę augimo dalį. Lietuvoje paklausa stipriausia regione, todėl kainas labiau lemia kiti veiksniai.
Lentelė. Statybos sąnaudos, būsto kainos ir sąnaudų perkėlimas Baltijos šalyse
|
Lietuva |
Latvija |
Estija |
|
|
Statybos sąnaudos, 2026 m. IV—IX mėn., metinis pokytis |
+3,4 % |
+4,8 % |
+3,5 % |
|
statybinės medžiagos |
+1,8 % |
+3,9 % |
+3,7 % |
|
mašinos ir mechanizmai |
+2,1 % |
+7,0 % |
+1,9 % |
|
Būsto kainos, 2026 m. I pusmetis, metinis pokytis |
+13,1 % |
+10,8 % |
+5,9 % |
|
Būsto kainų pokytis praėjus metams po ilgalaikio 10 proc. padidėjimo: |
|||
|
bendrų statybos sąnaudų |
+4,9 % |
+3,6 % |
+7,1 % |
|
statybinių medžiagų kainų |
+3,6 % |
+3,7 % |
+5,4 % |
|
mašinų ir mechanizmų sąnaudų |
+3,4 % |
+2,2 % |
+3,4 % |
Statybas vėl brangina energija
Balandį–rugsėjį statybos kaštai Lietuvoje buvo 3,4 proc. didesni nei prieš metus, o vien rugsėjį – 4,2 proc. didesni. Dvejus metus statybinės medžiagos pigo: 2024 m. jų kainos vidutiniškai krito 2,7 proc., 2025 m. – 1,4 proc. Dabar tendencija apsivertė. Balandį–rugsėjį medžiagos buvo 1,8 proc. brangesnės nei prieš metus, statybos mechanizmų eksploatacija – 2,1 proc. brangesnė.
Pagrindinė priežastis – energija. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose TTF dujų kaina, kuri yra visos Europos dujų rinkos etalonas, nuo maždaug 45 eurų už megavatvalandę birželį spalio pabaigoje pakilo virš 100 eurų. Ji vis dar maždaug dvigubai viršija birželio lygį. Labiausiai brangsta daug energijos reikalaujantys gaminiai. Rugsėjį izoliacinės medžiagos buvo 7,2 proc. brangesnės nei prieš metus, langai ir durys – 5,4 proc., surenkamieji betono gaminiai – 4,9 proc. Mūsų neseniai atlikta analizė parodė, kad statybinių medžiagų gamyba yra viena jautriausių dujų kainoms Lietuvos pramonės šakų. Jos augimas sulėtėjo jau rugpjūtį.
Kol kas ir medžiagos, ir mechanizmai brangsta lėčiau nei visos statybų sąnaudos, todėl jų poveikis kainoms dar nedidelis. Tačiau spaudimas didėja. Rugsėjį medžiagos buvo 2,9 proc., o mechanizmai 3,3 proc. brangesni nei prieš metus, t. y. gerokai daugiau nei jų balandžio–rugsėjo vidurkis.
Kainas kelia paklausa, o ne statybvietė
Kaštai paaiškina tik dalį kainų augimo. Eurostato duomenimis, pirmąjį 2026 m. pusmetį būsto kainos Lietuvoje buvo 13,1 proc. didesnės nei prieš metus, o antrąjį ketvirtį augimas paspartėjo iki 14,3 proc. Tai gerokai sparčiau nei auga statybos kaštai. Net jei kaštai išaugtų 10 proc., t. y. beveik tris kartus sparčiau nei dabar, kainas jie pakeltų tik apie 5 proc. Taigi didžioji šių metų kainų augimo dalis kyla ne iš statybvietės. Ją lemia paklausa, žemės ir vietos vertė, o šių veiksnių statytojai nekontroliuoja.
Vystytojai spaudžiami iš dviejų pusių
Artimiausius mėnesius tikimės, kad statybos kaštai toliau augs, kol energija išliks brangi. Dėl to naujo būsto kainos vargu ar kris. Tačiau bendrą būsto kainų augimo tempą vis labiau lems paklausa ir skolinimosi kaina, o skolintis brangsta. Rugsėjį Europos centrinis bankas pakėlė indėlių palūkanų normą iki 2,5 proc. 3 mėn. EURIBOR nuo maždaug 2,0 proc. sausį spalį pakilo iki 2,6 proc. Dėl to 150 tūkst. eurų 30 metų būsto paskolos su 1,8 proc. marža mėnesio įmoka padidėjo maždaug 50 eurų.
Vystytojai patiria spaudimą iš dviejų pusių: auga statybų sąskaitos, o pirkėjams didėja paskolų įmokos. Pirkėjams brangstančios statybos reiškia, kad naujas būstas vargu ar atpigs. Tačiau kaip sparčiai kainos augs toliau, lems ne statybvietės, o paklausa ir skolinimosi kaina.
Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas













