Turbūt nedaug kas žino, kad pirmasis žmogaus kraujo perpylimas įvyko 1818 metais, tačiau dėl mokslinių tyrimų ir žinių trūkumo kraujo perpylimai ilgą laiką buvo nesėkmingi. Viskas pasikeitė po daugiau nei 80 metų, kada buvo atrasti paveldimi žmonių raudonųjų kraujo ląstelių skirtumai ir buvo nustatytos keturios kraujo grupės – A, B, AB ir 0. Šis atradimas iš pagrindų pakeitė hematologijos (mokslo apie kraują) vystymąsi ir leido sėkmingai atlikti kraujo perpylimus ir gelbėti žmonių gyvybes.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (toliau – Centras) ir Nacionalinio kraujo centro darbuotojai nutarė inicijuoti neatlygintinos kraujo donorystės akciją Trakuose.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas sakė: „Mes ne tik su Nacionaliniu kraujo centru inicijuojavome kartu tokią akciją, bet ir esame pasirengę toliau jas organizuoti, suteikti joms patalpas. Mūsų Centro darbuotojai patys jau seniai savanoriškumo principu dalyvauja tokiose akcijoje ir duoda kraujo. Manau neatlygintinos kraujo donorystės akcijos taps populiarios ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose.“
Trakų rajono savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Gelena Drungilienė ne tik išreiškė palaikymą neatlygintinos kraujo donorystės akcijai, bet ir kartu su savimi pasikvietė būrį Trakų krašto moterų veiklos centro narių dalyvauti joje. O svarbiausia buvo tai, kad šios savanoriškos kraujo donorystės virusu užsikrėtę geradariai buvo Centro visuomenės sveikatos specialistai, medikai. Vienas iš sektinų pavyzdžių šioje kraujo donorytės akcijoje buvo Trakų rajono savivaldybės vyr. gydytoja Virginija Liepinyte−Medeikė kartu su Trakų rajono savivaldybės darbuotojais.
Nacionalinio kraujo centro gydytoja Augustė Jelinskaitė pabrėžė, kad kraujo donoras, duodamas turi būti sveikas, pailsėjęs, pavalgęs. Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą. Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos. Negalima dalyvauti kraujo donorytės akcijose neseniai persirgus virusinėmis ligomis.
Nors tokios akcijos organizuojamos net pačių medikų, tačiau kraujo donorų vis dar trūksta. Nacionalinio kraujo centro administracijos darbuotoja Rimantė Vanagienė patikino, kad ne kiekvieno žmogaus kraujas yra priimamas – tik po išsamių tyrimų ir paciento patikros kruopščiai atrenkamas donorystei tinkamas kraujas. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Lietuvoje kasdien kraujo prireikia bent šimtui pacientų. Norint užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį, būtina, kad didžiuosiuose šalies miestuose kasdien kraujo duotų bent 400 savanorių. Deja, šie skaičiai kol kas−tik siekiamybė. O, kad ji virstu realybe, prie neatlygintinos kraujo donorystės akcijų Centro visuomenės sveikatos specialistai ragina prisidėti ir kitų mažesnių Lietuvos miestų gyventojus.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Bendrųjų reikalų skyriaus ryšių su visuomene specialistė Jolanta Šaltenienė
