Dainavos gidas
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Alytus
  • Birštonas
  • Druskininkai
  • Lazdijai
  • Šalčininkai
  • Trakai
  • Varėna
Ketvirtadienis, 19 lapkričio, 2026
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Dainavos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Gyvenimas » Naujasis srautas: iš miesto – į kaimą

Naujasis srautas: iš miesto – į kaimą

Dainavos gidas
2015-09-15
Gyvenimas, Naujienos
Laikas: 5 min skaitymo
FacebookTwitter

Pastaruoju metu miestų gyventojai keliasi į kaimus ir čia pradeda ne visai tipiškas, kaimiečiams gal kiek neįprastas veiklas. Pažinę nemažai tokių „ateivių“, jau galime ir giliau pažvelgti į pamažu norma tampančią tendenciją, kai ištuštėjusius kaimus ima užpildyti miestų žmonės.

Manyta, kad sodybas jie įsigyja tik savaitgaliams praleisti, tačiau faktai sako ką kita: čia dirbama, tiesa, ne visada prie žemės arba ne tiek prie žemės.

Atsikėlė jaunas, nors buvo ir dvejonių

Buvęs klaipėdiškis Mikas Jusys mokėsi vidurinėje mokykloje, kai jo tėvai pradėjo ieškoti sodybos kaime. Surado, tiesa, ne uostamiesčio pašonėje, o už gerų septynių dešimčių kilometrų – Rietavo sav. Lopaičių kaime. Nemažas atstumas galbūt ir buvo priežastis, kad sodyba tapo ne savaitgalio poilsio, o nuolatinio gyvenimo vieta. Pats Mikas šiandien čia – tikras šeimininkas, integravęsis į vietos bendruomenę ir ūkininkaujantis.

Paklaustas, kodėl, jo manymu, miestiečiai, atvykę į kaimą, imasi ne kiaules ar grūdus auginti, o verčiasi aplinkiniams kartais neįprasta veikla – augina ožkas,  brandina sūrius, M. Jusys neslėpė: svarbų vaidmenį čia atlieka paprasčiausias verslumas.

–  Galbūt miestiečiai yra tiesiog verslūs. Kaimo jaunimas nesugalvoja nieko kito, tik tai, ką darė jų tėvai, todėl tas užburtas ratas ir sukasi. O atvykęs miestietis nori gaminti galutinį produktą. Be to, išsikraustę iš miesto jie palieka ten savų žmonių ratą, kontaktus ir turi kur savo produkciją realizuoti. Mes iš pradžių ėrieną irgi tik draugams pardavinėjome, o dabar ratas išsiplėtė. Jei produkcija gera, kodėl neparduoti ir kitiems. Kiek žinau, kaime sūrius pardavinėja parduotuvės kainomis, gal net pigiau. Mama iš ožkos pieno gamina ir sūrelius, ir jogurtus, važiavo į seminarą, kursus, apie fermentinius, pelėsinius sūrius paskaitų klausė, – pasakojo M. Jusys.

Tiesa, pats Mikas ne iš karto į kaimą šoko – buvo ir dvejonių, ir skaičiavimų.

– Kai tėvai čia atsikėlė, aš, tiesą pasakius, neplanavau kaime gyventi, juk esu miesto vaikas. Baigiau informatikos mokslus, Klaipėdoje pasiūlė neblogą darbą, davė dvi savaites pagalvoti. Skaičiavau, pirštus lanksčiau už pliusus ir minusus, buvo minčių net kaimo turizmu užsiimti. Ir atvažiavau. Paskui kaimo turizmo burbulas sprogo – kelis bandomuosius turistus priėmę pamatėme, kad geriau paskui gyvulį vaikščioti, o ne paskui turistą, – galutinį apsisprendimą įvardijo Mikas.

Lopaičiuose Jusių šeima buvo pirmi klaipėdiečiai, o dabar jų čia visas būrys.

Paskui jo tėvus vienas po kito ėmė keltis ir kiti klaipėdiečiai.

– Mums įsikūrus daug kas atvažiuodavo į svečius, matyt, patiko, nes po to atsikėlė ne viena šeima. Mamos draugė sodybą nusipirko, tik ji neūkininkauja, po to dar vieni, o iš viso, manau, kokios šešios šeimos. Tiesa, yra ir išsikėlusių. Tada sodybų daug pardavinėjo, nes kaimas buvo beveik tuščias, apšepęs ir užžėlęs, – pasakojo M. Jusys.

Miestiečių daugėja, nors žino, kad reikia daug dirbti

„Ūkininko patarėjas“ pakalbino dar vieną Lopaičių kaimo gyventoją – dailininką Virgilijų Bizauską, taip pat atsikėlusį iš Klaipėdos.

– Manau, iš miesto atvažiavę žmonės yra platesnių pažiūrų, daugiau matę ir kitokių interesų. Miestiečiai dažniausia atvažiuoja turėdami nekaimietiškas specialybes, su savo profesija ir ji suteikia tam tikrą šarmą, toks žmogus yra įdomus aplinkai, – sakė V. Bizauskas.

Tiesa, vitražus kuriantis meistras ypatinga žemės ūkio veikla kaime nesiverčia, labiau rūpinasi savo profesine veikla, tačiau sau pavalgyti užsiaugina. Pasodino lazdynų, laiko vištų, numatęs auginti daržoves, įsitaisyti ožkų.

– Sodybą nusipirkus atsiranda nemažai darbo, neužtenka nušienauti, yra ir kitų darbų. Kuo daugiau tvarkai, tuo daugiau to darbo randasi. Jei nori, kad aplinka būtų graži, reikia daug darbo įdėti, – įsitikino lopaitiškis.

Pagyvino kaimo
veiklą

Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas pripažįsta, kad vienu metu į jų kaimus, tarp jų ir į Lopaičius, atvykdavo nemažai miestiečių ir ieškodavo negyvenamų sodybų.

– Buvo momentas, kai miestiečiai intensyviai ieškojo negyvenamų sodybų, jas pirkdavo ir įsikurdavo. Dabar atvažiavusiųjų nebedaugėja, kai kas ir išsikėlė, – sakė seniūnas.

Paklaustas, kodėl atvykėliai taip domėjosi būtent Tverų apylinkėmis, seniūnas sakė manantis, kad miestiečius traukia civilizacijos mažai paliestos vietos.

– Mūsų kraštas melioracijos nepaliestas, kraštovaizdis natūralus, žmonės mielai tai renkasi, tai juos traukia. Manau, tos vietos juos labiausiai vilioja savaitgalio poilsiui, o į Klaipėdą važinėja dirbti. Tačiau gyvenimas taip susiklosto, kad naujakuriai, investavę į sodybas nemažus pinigus, bijo jas ilgam laikui palikti be priežiūros, apsigyvena ir tampa nuolatiniais gyventojais. Laikui bėgant kai kurie jau ir paseno, gauna pensijas, santykiai su miestu nutrūksta arba silpsta, – situaciją apibūdino Tverų seniūnas.

Paprašytas įvardyti, kuo skiriasi vietos gyventojai ir atvykę miestiečiai, seniūnas nedvejoja – kaimo žmonės konservatyvesni, miestiečiai – iniciatyvūs.

– Senieji kaimo žmonės labiau sėslūs ir daro tai, ką moka. Jų palikimas yra žemdirbystė – kokie buvome, tokie ir tebesame. Tam sukurta visa bazė, žemė, pastatai, tėvų palikimai… Naujovių neieško, gamina daugiausia žaliavą, perdirbti ją nelabai sekasi. Esame bandę tai skatinti, tačiau nepadeda. Galbūt tam reikia pasiryžti, iškyla rinkų problemos. O čia atvažiuoja, pieną paima ir galima dirbti toliau. Miestiečiai neretai yra meno žmonės, antai V. Bizauskas kasmet rengia dailininkų plenerus ir mums kūrinių padovanoja. Atvyksta verslių žmonių, prisidedančių prie seniūnijos pažangos. Vienas pirmųjų atsikėlusių įsirengė akmens dirbtuves, kuriose ir vieną kitą vietos gyventoją įdarbino, – sakė A. Zalepūgas.

Tverų kaimo bendruomenės pirmininkas Aurimas Puidokas priduria dar daugiau.

– Atvykusieji pamato, kaip gali prisidėti prie vietos veiklos. Klaipėdiečiai Tveruose įsteigė dienos centrą socialiai remtinų šeimų vaikams. Čia jie po pamokų gali ateiti, nusiprausti, pažaisti, paruošti pamokas. V. Bizauskas buvusio malūno vietoje rengiasi arbatinę statyti. Nevietiniai atvykę supranta, kad gali kažką keisti ir tai daro, jų žvilgsnis į vietos gyvenimą kitoks, – sakė bendruomenės pirmininkas A. Puidokas.

Istorijos pamokos

Netrūksta iš miestų į kaimus atsikėlusiųjų ir kitose Žemaitijos vietovėse. Neseniai teko susipažinti su Aušros ir Vytauto Pupkevičių šeima, kuri, kažkada gyvenusi Kaune, išsikėlė į Londoną ir po 15 metų grįžo į Lietuvą. Ne į Kauną, o į atokų Stirbaičių kaimą Plungės rajone. Čia šeima augina ožkas, spaudžia ir brandina sūrius, puoselėja planus išvystyti šį verslą ir tai neblogai sekasi.

Vilnietis Paulius Klapatauskas to paties rajono Vilkų kaime ūkininkauja: augina karves, iš jų pieno slegia ir brandina sūrius, kurie keliauja ir į turgus, ir į muges dideliuose miestuose, kur tikrai nelieka nepastebėti. Savo paskyroje feisbuke Paulius rašo:

„Mes gaminame brandintus pelėsinius sūrius neskubėdami, pasimėgaudami, įsižiūrime ir įsiklausome į supančią gamtą. Gyvename ir savo tris karves ganome Žemaitijos nacionaliniame parke, Vilkų kaime, nors esame (buvome) vilniečiai. Viskas prasidėjo nuo mūsų pirmosios džersių veislės karvės Uošnos. Jos vanilės spalvos pienas suteikia sūriams graikinių riešutų poskonį. Fermentinių sūrių gamyba nebuvo plačiai žinoma Lietuvoje. Tačiau pavienės fiksacijos istoriniuose šaltiniuose liudija apie tai, kad fermentinių (Šiaurės vakarų Lietuvoje „olandiškų“) sūrių gamyba buvo žinoma. Etnografas
J. Mickevičius Rėpšaičių kaime yra užfiksavęs M. Salytės-Janušienės, gyvenusios šiame kaime iki 1925 metų, paliudijimą, kad „olandiškus sūrius liedavo naudodami sūragrobį“. Sūragrobis – šliužo fermentas.“

Taigi miestiečiai, atsikėlę į kaimą, lyg ir nieko naujo neišrado, paprasčiausiai atskleidė istorijos knygą ir pratęsė tai, ką neretai darydavo ir išradingesni jų senoliai.

Juozas SKRIPKAUSKAS

„ŪP“ korespondentas

image001

DalintisDalintis

Panašios naujienos

A.Izgorodinas | Citadele
Aktualijos

Aleksandras Izgorodinas. Dujų kainų kritimas Europai yra gera žinia, tačiau žiema dar net neprasidėjo

2026-11-11
„Maximoje“ nustatyta diskriminacija – vyras su regos negalia liko ir be aptarnavimo, ir be pirkinių
Lietuvos naujienos

„Maximoje“ nustatyta diskriminacija – vyras su regos negalia liko ir be aptarnavimo, ir be pirkinių

2026-11-04
Aleksandras Izgorodinas. Stiprūs JAV duomenys smukdė technologijų akcijas ir tauriuosius metalus
Finansai

Aleksandras Izgorodinas. Stiprūs JAV duomenys smukdė technologijų akcijas ir tauriuosius metalus

2026-11-03
Violeta Kravčenkienė
Lietuvos naujienos

Valstybinis matematikos brandos egzaminas: daug išspręstų uždavinių dar nereiškia, kad jam pasiruošta

2026-10-29
Tomas Miliauskas
Aktualijos

Trimatės figūrėlės, kaladėlės ir fizika: „Human: Fall Flat“ stalo žaidimo užkulisiai

2026-10-28
Rūta Ežerskienė
Aktualijos

Rūta Ežerskienė. EURIBOR pasiekė 3%: ko tikėtis paskolų turėtojams?

2026-10-28

Skaitoma

Kaip suderinti SEO ir Google reklamą turint ribotą rinkodaros biudžetą?

Kaip suderinti SEO ir Google reklamą turint ribotą rinkodaros biudžetą?

2026-11-08
Stebėjimo kamera

Lietuvos miestuose įdiegta vaizdo stebėjimo sistemų už beveik 6 mln. eurų

2026-11-12
Alytiškis Tadas Jefišovas – absoliutus NAC Lietuvos čempionato nugalėtojas!

Alytiškis Tadas Jefišovas – absoliutus NAC Lietuvos čempionato nugalėtojas!

2026-11-09
A.Izgorodinas | Citadele

Aleksandras Izgorodinas. Dujų kainų kritimas Europai yra gera žinia, tačiau žiema dar net neprasidėjo

2026-11-11
Baltarusija atsisakė išduoti Antaną Kandrotą Lietuvai

Baltarusija atsisakė išduoti Antaną Kandrotą Lietuvai

2026-11-05

Reklama

Proneta Proneta Proneta
Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Dainavos krašto naujienų portalas, skelbiantis Tau aktualias žinias ir įvykius.

Naujienos

Vygintas Domarkas

„GTA VI“ startas penktadaliu išaugino „Telia“ interneto apkrovas

2026-11-19
Statybos

Aleksandras Izgorodinas. Pusė statybų brangimo atsiduria būsto kainoje

2026-11-19

Skaitomiausia

Kaip suderinti SEO ir Google reklamą turint ribotą rinkodaros biudžetą?

Kaip suderinti SEO ir Google reklamą turint ribotą rinkodaros biudžetą?

2026-11-08
Stebėjimo kamera

Lietuvos miestuose įdiegta vaizdo stebėjimo sistemų už beveik 6 mln. eurų

2026-11-12
  • Rašyti redakcijai
  • Privatumo politika
  • Reklama
  • Susisiekite

© Dainavos gidas

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika

© Dainavos gidas