Tradiciniai ir senieji amatai yra neatsiejama lietuviškosios kultūros dalis, tačiau norint šį paveldą perduoti ateities kartoms, reikia įdėti nemažai pastangų amatus skatinant ir atkuriant.
Saulėtą penktadienį į Padvaisko dvare (Vilniaus r.) Žemės ūkio ministerijos surengtą konferenciją „Tradiciniai amatai etnografiniuose regionuose” iš visos Lietuvos susirinko bendraminčiai pasidalyti įžvalgomis apie tradicinių amatų puoselėjimą Lietuvos etnografiniuose regionuose, tradicinių amatų centrus, tradicinių amatininkų kompetencijų tobulinimą.
Konferencijos metu buvo apdovanoti ir sėkmingiausiai 2015 metais dirbę tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras. Vienas šių apdovanojimų buvo įteiktas Varėnos rajono „Grikucio” sodybos šeimininkei Laimai Mačionienei. „Tradiciniai ir senieji amatai – neatsiejama dalis mūsų kultūros, savivaldybių išskirtinumo požymis bei papildomas pajamų šaltinis vietos bendruomenei. Dėkoju Jums už gražius darbus ir meilę tradicijai”, – įteikdama apdovanojimus sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Tradiciniams amatininkams paramą teikia ne tik ES, bet ir valstybė: dengiamos gaminių sertifikavimo, jų pristatymo parodose, mugėse išlaidos, taip pat remiama amatus populiarinančių leidinių leidyba, edukacinių užsiėmimų organizavimas. ŽŪM specialistai pabrėžė, kad svarbu bendradarbiauti ne tik institucijoms, bet ir savivaldybėms, tautodailininkų ir amatininkų interesams atstovaujančioms organizacijoms: „Siūlykite savo idėjas, mes norime žinoti Jūsų poreikius. Viskas turi būti pritaikyta praktikoje, o ne nugulti į stalčius”.
