Daugiau ES humanitarinės pagalbos turi būti skirta vaikų, gyvenančių konfliktų apimtose šalyse, švietimui, o ES šalys turi sudaryti geresnes sąlygas pabėgėlių vaikams mokytis. Tai sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento (EP) priimtoje rezoliucijoje. EP pažymi, kad švietimas mažina jaunimo radikalėjimo riziką.
Jungtinių Tautų duomenimis, 65 mln. pasaulio vaikų (3–15 m. amžiaus) yra labai nukentėję nuo karinių konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų, o apie 37 mln. pradinio ir žemesniojo vidurinio amžiaus vaikų, gyvenančių konfliktų zonose, nelanko mokyklos.
EP ragina didinti vaikų švietimo galimybes konfliktų zonose, nes jaunimo vaidmuo siekiant stabilumo po konflikto gali būti labai svarbus. „Pasitelkiant jaunų žmonių įgytus gebėjimus galima atkurti infrastruktūrą, pagrindines paslaugas, sveikatos priežiūros įstaigas ir švietimo sistemas, o kartu sumažinti riziką, kad jauni nedirbantys žmonės sukels socialinių neramumų ar grįš į užburtą smurto ratą“, – sakoma rezoliucijoje.
Europarlamentarai remia Europos Komisijos siekį iki 2019 m. 4 proc. ES humanitarinės pagalbos skirti vaikų, gyvenančių konfliktų zonose, švietimui. Jie ragina ES valstybes prisidėti prie šios paramos.
Kartu EP kviečia pabėgėlius priimančias valstybes užtikrinti, kad pabėgėlių vaikai lankytų mokyklą. Jie taip pat ragina tarptautinius donorus skirti daugiau dėmesio pabėgėlių švietimui ir integracijos programoms, kurios suteiktų galimybę migrantų vaikams gauti psichologinę pagalbą bei mokytis priimančiosios šalies kalbos.
