Vos už keliolikos minučių nuo sostinės šurmulio atsiveria visiškai kitoks pasaulis – Vilniaus rajonas, dažnai nepagrįstai liekantis turistų maršrutų paraštėse. Čia, vos 35 minutės nuo miesto centro, galite stovėti ant žemės lopinėlio, kuris oficialiai laikomas visos Europos širdimi, pasigrožėti gamta vietoje, kur buvo pradėtos skaičiuoti Žemės paslaptys ir pasivaikščioti po Napoleono laikus menančio dvaro malūną. Kviečiame atrasti 15 išskirtinių objektų, kurie leidžia pažinti Vilniaus rajoną kitaip – lėčiau, giliau ir autentiškiau.
„Mūsų rajonas – tai vieta, kur laikas sulėtėja, kad galėtumėte pajusti tikrąjį Lietuvos charakterį: svetingą, daugiakultūrį ir atvirą. Kviečiu ne tik apsilankyti, bet ir patirti, atrasti bei susikurti asmeninį ryšį su mūsų kraštu, kuris nustebina lankytojus savo įvairove ir autentiškumu.
Vilniaus rajone kiekvienas ras ką veikti – tiek aktyvaus poilsio entuziastai, tiek ramybės ieškantys keliautojai, tiek istorijos mylėtojai ar šiuolaikinės kultūros tyrinėtojai. Lankytinos vietos yra pasiekiamos ir prieinamos visiems – nesvarbu, ar keliaujate su šeima, draugais, ar individualiai“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.
„Kviečiame aplankyti Vilniaus rajoną – čia jūsų laukia atnaujinti dvarai, muziejai ir vertingi gamtos objektai, kuriuos paprasta pasiekti ir smagu pažinti. Kiekviena lankytina vieta atspindi mūsų rajono kultūrinį turtingumą ir istorinę reikšmę, tačiau kartu demonstruoja šiuolaikišką požiūrį į paveldo išsaugojimą ir pristatymą. Vilniaus rajonas – tai vieta, kur tradicijos ne dūla archyvuose, o gyvena žmonių rankose, širdyse ir kasdienybėje“, – sako Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
SIENOS, KURIOS PRISIMENA: DVARAI IR PILYS
Tradicinių amatų centras Houvalto dvare Maišiagaloje
Maišiagaloje, kur kadaise gyveno Lietuvos valdovai, didikai ir bajorai, stovi Houvalto dvaras – vieta, kur praeitis gyvena ne ekspozicijose, o tarp molio, vaško ir verbų. Dvarą prieš daugiau nei 200 metų pradėjo statyti bajorų Houvaltų šeima, o jo projektą kūrė garsus architektas Mykolas Angelo Šulcas – tas pats, kuris rekonstravo Vilniaus arkikatedrą baziliką ir Vilniaus rotušę.
Per gyvavimo laikotarpį dvaro sienos girdėjo visko: karo metu besiglaudusių gyventojų išgyvenimus, kolūkio darbininkų pokalbius, mokinių juoką ir net tuščia tylą. Dabar dvaras vėl pilnas gyvybės – čia veikia Tradicinių amatų centras, kviečiantis išbandyti senuosius amatus: nupinti verbą, pasigaminti žvakę ar surišti sodą. Tai vieta, kur praeitis tampa patirtimi – kūrybiška, įdomia ir tikra.
Apsilankykite: Algirdo g. 4, Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r.
Liubavo dvaro sodybos malūnas
Liubavo dvare, kur kadaise skambėjo didžių asmenybių pokalbiai ir augo agavos, stovi malūnas – vieta, kur istorija sukosi ne literatūros puslapiuose, o tikrose girnose. Čia ūžė tikras gyvenimas: nenuilstamai dirbo gabūs malūnininkai, byrėjo miltai, o moderni įranga lenkė laiką savo pažanga.
Šiandien tai vienintelis malūnas Lietuvoje, kurio technologinė įranga atkurta taip tiksliai, kad atrodo – tuoj įeis malūnininkas, nusibrauks miltus nuo rankų ir vėl paleis mechanizmą. Tai ne tik muziejus – tai erdvė, kurioje laikas tarsi sustojo, o praeities dvasia dar neišblėso.
Apsilankykite: Liubavo k., Riešės sen., Vilniaus r.
Glitiškių dvaras
Glitiškių dvaras, minimas dar nuo 1483 m., per šimtmečius keitė šeimininkus, kol galiausiai tapo Jelenskių giminės pasididžiavimu. Paskutinysis jos atstovas Kazimieras Jelenskis 1860 m. senojo pastato vietoje įkūrė įspūdingus rūmus, išlikusius iki šių dienų.
20 amžiuje dramatiškus įvykius patyręs dvaras išgyveno karų sumaištį, okupacijų siaubą ir skaudžias netektis, tačiau šiandien čia ir vėl karaliauja grožis, kultūra ir didybė. Atvykę į Glitiškių dvarą apsilankykite muziejuje, bibliotekoje ir kultūros centre, kuriame vyksta parodos, koncertai ir kiti renginiai. Ar kada nors žvelgėte į praeitį? Tai galite padaryti aplankę 600-metį Glitiškių ąžuolą – didingą medį, kuris, kaip tylus praeities liudytojas, saugo dvaro legendas.
Apsilankykite: Liepų al. 1, Glitiškės, Vilniaus r.
Medininkų pilis
Medininkų pilis – tai vieta, kur vis dar gyva viduramžių dvasia ir slypi šimtmečius menančios istorijos. Pastatyta 14 amžiuje, ji buvo viena didžiausių ir svarbiausių Lietuvos gynybinių pilių, kurioje lankėsi pats Vytautas Didysis. Skirtingais laikotarpiais pilis patyrė daugybę sukrėtimų: ją niokojo gaisrai, Napoleono kariuomenė ir karai, tačiau ji išliko – atkurtos senosios mūrinės sienos ir bokštai pasakoja apie praeities stiprybę ir atkaklumą. Šiandien atkurtoje pilyje vyksta renginiai, veikia muziejus, o erdvės kviečia atrasti naujas veiklas ir pramogas.
Apsilankykite: Šv. Kazimiero g. 2, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r.
ŽALIOSIOS RAMYBĖS ERDVĖS: GAMTOS OBJEKTAI
Europos geografinis centras
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai, taikydami gravitacijos centrų metodą, nustatė, kad būtent Lietuvoje, Vilniaus rajone, yra žemyno centrinis taškas.
Atvykę į Europos geografinį centrą galite ne tik apžiūrėti simbolinius objektus – akmenį su iškaltomis koordinatėmis, pasaulio šalis žyminčią aikštelę, Europos Sąjungai skirtą paminklą ar Lietuvos Respublikos vadovų pasodintus ąžuolus, bet ir ramiai pasivaikščioti gamtoje, aplankyti Bernotų piliakalnį, alkakalnį bei pasigrožėti Girijos ežeru.
Europos geografinis centras yra vienas gausiausiai lankomų turistinių objektų visoje Lietuvoje – per metus čia apsilanko apie 20 tūkst. turistų iš viso pasaulio.
Apsilankykite: Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r.
Neries regioninis parkas
Neries regioninis parkas – tai vieta, kur gamta ir praeitis susilieja į vieną harmoningą visumą. Tarp vingiuojančios Neries, senųjų kaimų ir kalvotų slėnių galima ne tik atsipalaiduoti nuo miesto šurmulio, bet ir prasmingai praleisti šiltą vasaros dieną.
Čia vingiuoja įvairūs turistiniai maršrutai, o pažintį su kraštovaizdžiu praturtina ilgiausias Lietuvoje pažintinis takas, pritaikytas ir neįgaliesiems – Dūkštų ąžuolyno trasa. Šis ąžuolynas – pats didžiausias ir vienas seniausių natūralių ąžuolynų visoje Lietuvoje.
Apsilankykite: Airėnų I k., Dūkštų sen., Vilniaus r.
Struvės geodezinis lankas
Struvės geodezinis lankas – tai unikalus mokslo ir žmonijos bendradarbiavimo pavyzdys, slepiantis neįtikėtiną XIX a. atradimų istoriją ir šiandien tapęs vienu iš nedaugelio UNESCO pasaulio paveldo objektų Lietuvoje.
Šalia ramių Vilniaus rajono kaimelių – Meškonų ir Paliepiukų – stovi simboliniai paminkliniai stulpai, žymintys du iš trijų mūsų šalyje esančių Struvės lanko punktų. Šie taškai buvo tiksliai pažymėti geodezinės trianguliacijos grandinėje, kuri nuo Juodosios jūros driekiasi net iki Arkties vandenyno – per dešimt šalių, 2820 kilometrų ilgio maršrutu.
Apsilankymas čia – tai proga prisiliesti prie pasaulinio mokslo istorijos ir kartu pabūti ramioje gamtos apsuptyje. Aplink plytintis kraštovaizdis sukuria nuostabią aplinką ne tik pažinimui, bet ir poilsiui – tai puiki vieta lėtiems pasivaikščiojimams ar išvykai su šeima.
Apsilankykite: Meškonių k., Nemenčinės sen., Vilniaus r. (N 54°55′48″ E 25°18′43″); Paliepiukų k., Nemėžio sen., Vilniaus r. (N 54°37′55″ E 25°26′31″)
Aukštojo kalnas
Medininkų aukštuma, kurią prieš tūkstančius metų nugludino tirpstantys ledynai, šiandien atrodo rami, tolygi, be ryškių kalvų ar stačių šlaitų. Todėl stovint Aukštojo viršūnėje įrengtoje modernioje medinėje apžvalgos aikštelėje nelengva suprasti, kad būtent čia – aukščiausia šalies vieta. Visgi tai puiki vieta sustoti ir pasigrožėti medžių viršūnėmis, įkvėpti tyro oro ir pabėgti nuo kasdienybės. Čia viršūnės ne meta iššūkį, o kviečia atsipalaiduoti.
Dar vienas Aukštojo kalno privalumas – vos už kelių kilometrų stūksanti Medininkų pilis – apsilankymas šioje Vilniaus rajono dalyje yra puiki proga suderinti gamtos ir istorijos pažinimą.
Apsilankykite: Juozapinės k., Medininkų sen., Vilniaus r.
ISTORIJOS SAUGYKLOS: MUZIEJAI
Vladislavo Sirokomlės muziejus
Bareikiškių kaimo pakraštyje, medžių apsuptyje, stovi medinis dvarelis, iš pirmo žvilgsnio atrodantis kaip paprasta sodybėlė. Tačiau vos peržengus jo slenkstį, laiko tėkmė sustoja ir atgyja 19 amžiaus literatūrinės Lietuvos dvasia.
Vos keturiolika kilometrų nuo Vilniaus – ir štai jūs Vladislavo Sirokomlės, vieno ryškiausių 19 amžiaus poetų, namuose. Šiame grafui Benediktui Tiškevičiui priklausiusiame dvarelyje poetas praleido aštuonerius savo gyvenimo metus, kupinus kūrybinio įkvėpimo ir kasdienių džiaugsmų. Tarp šių sienų gimė garsiausi poeto kūriniai, tokie kaip „Margiris“ ir „Namelis miške“. Kiekvienas čia esantis daiktas pasakoja istoriją ir leidžia prisiliesti prie jo kasdienybės, buities ir kūrybos pasaulio.
Tačiau muziejus neapsiriboja tik ekspozicija – čia organizuojami įvairūs edukaciniai ir kultūriniai užsiėmimai: vyksta keramikos, kaligrafijos, audimo, žvakių liejimo, šiaudinių žaislų pamokos, o kieme įrengtame amfiteatre kasmet organizuojama poezijos ir muzikos šventė „Sirokomlės lyra“,
Apsilankykite: Sirokomlės g. 5, Bareikiškių k., Rukainių sen., Vilniaus r.
Čekoniškių verbų ir buities seklyčia
Čekoniškių verbų ir buities seklyčia – tai gyvas Vilniaus krašto kultūros židinys, kur tradicijos atsiskleidžia per senovinius buities daiktus, tekstilės dirbinius ir, žinoma, Vilniaus krašto verbas.
Ekspozicijoje ypatingas dėmesys skiriamas vietos amatininkių kūrybai – čia galima išvysti tiek seniausias, tiek šiuolaikines verbas, sukurtas laikantis tradicinės, šimtmečius iš kartos į kartą perduodamos technologijos.
Seklyčia ne tik saugo šią unikalią tradiciją, bet ir kviečia lankytojus prisidėti prie jos puoselėjimo. Apsilankykite muziejuje, dalyvaukite užsiėmime ir pasiimkite su savimi jūsų rankomis pagamintą unikalią Vilniaus krašto verbą!
Apsilankykite: A. Mickevičiaus g. 179, Čekoniškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r.
Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejus
Maišiagalos miestelio klebonijoje įsikūręs kunigo prelato Juzefo Obrembskio muziejus pasakoja ne tik apie dvasininką, bet ir apie žmogų, kurio vertybės – ištikimybė, kuklumas, atjauta – tapo bendruomenės atrama. Lenkijoje gimęs prelatas iš beveik 80 kunigystei pašvęstų savo gyvenimo metų apie 50 praleido Maišiagaloje. Kunigas visą gyvenimą nuoširdžiai rūpinosi parapijiečiais, globojo iš Sibiro grįžusius ar nuo bolševikų besislapstančius dvasininkus, o vokiečių okupacijos metais net išgelbėjo keletą kaimų nuo sunaikinimo.
Jo „dvarelyje“, kaip juokaudamas vadino savo kleboniją, dabar veikiantis muziejus kviečia ne tik pažinti jo gyvenimą per asmeninius daiktus, bet ir prisiliesti prie platesnio Katalikų bažnyčios šviesuolių palikimo.
Apsilankykite: Šv. Antano g. 5, Maišiagalos mstl., Vilniaus r.
Vilniaus krašto švietimo muziejus
Ar kada svajojote pakeliauti laiku? Vilniaus krašto švietimo muziejus šimtametės Ažulaukės mokyklos sienose jus nukels tiesiai į praėjusio amžiaus klasę!
Senieji fizikos įrenginiai, chemijos laboratorijos priemonės, astronomijos ir sporto įranga atskleis mokymo tradicijas, kurios formavo ištisas kartas, o bibliotekoje saugomi daugiau nei 400 vadovėlių leis prisiminti nerūpestingus mokyklos laikus.
Jaunieji muziejaus lankytojai kviečiami prisėsti prie seno mokyklinio suolo, išbandyti skaičiuotuvus, atlikti matematines užduotis, paskambinti autentišku, skardžiu mokyklos skambučiu, paliesti pianino klavišus ir dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose.
Apsilankykite: Nemenčinės g. 1, Ažulaukės k., Riešės sen., Vilniaus r.
TAUTOS ŠAKNYS: ARCHEOLOGINIAI OBJEKTAI IR TRADICINĖS GYVENVIETĖS
Bradeliškių piliakalnis
Bradeliškių piliakalnis – tai ne tik įspūdinga kalva Neries regioninio parko širdyje, bet ir tylus Lietuvos istorijos liudininkas. Šioje vietoje kažkada stovėjo didelė medinė pilis, saugojusi pagrindinį kelią tarp dviejų legendinių sostinių – Kernavės ir Vilniaus.
Atvykę lankytojai gali grožėtis natūralia Dūkštos upelio apjuosta kalva ir susipažinti su Lietuvos gynybine praeitimi. Piliakalnio papėdėje įrengti informatyvūs stendai padeda vizualizuoti, kaip atrodė senoviniai įtvirtinimai, o pati vieta puikiai tinka tiek trumpam pažintiniam vizitui, tiek ilgesniam pasivaikščiojimui gamtoje.
Apsilankykite: Bradeliškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r.
Maišiagalos piliakalnis
Maišiagalos piliakalnis – vienas iš tų tyliai išdidžių gamtos objektų, kurių vertė slypi ne tik aukštyje, bet ir reikšmėje. Kadaise čia stovėjo medinė Maišiagalos pilis, o apylinkės priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui. Būtent jam atminti šalia piliakalnio šiandien stovi paminklas – didžiojo kunigaikščio asmenybė iki šiol yra svarbi Maišiagalos miestelio tapatybės dalis.
Atvykus, čia galima pasivaikščioti sutvarkytais takais, užlipti ant kalvos ir pasigrožėti apylinkių panorama. Tai rami vieta, tinkama ne tik trumpam sustojimui, bet ir iškylai gamtoje.
Apsilankykite: Algirdo g., Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r.
Šilėnų kaimas
Šilėnai – mažas kaimelis, įsikūręs visai šalia miesto, tačiau tarsi sustojęs laike. Čia, tarp senųjų medinių sodybų išlikusi autentiška gatvinio kaimo struktūra, kurią saugo etnokultūrinio draustinio statusas. Tai viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kur galima pajusti protėvių gyvenimo dvasią – kiekvienas senas trobesys čia saugo savąją atmintį.
Kaime stovi nedidelė, 1725 metais pastatyta Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, kurios atsiradimas susijęs su legenda, pasakojančia apie vis į kaimą sugrįžtantį Švč. Trejybės paveikslą. Labiausiai Šilėnai tapo žinomi dėl Neries regioninio parko įrengto žygių tako, kuris kasdien traukia daugybę keliautojų.
Apsilankykite: Šilėnų k. Zujūnų sen. Vilniaus r.
Vilniaus rajono savivaldybės inf.
