Turizmo rinka Lietuvoje išgyvena aktyvų augimo etapą. Kaip rodo statistiniai duomenys, nuosekliai didėja lietuvių išlaidos užsienyje, nemažėja kelionių paklausa, o gyventojų kelionėms skiriamas biudžetas auga.
Ekonomistai ir kelionių organizatorių atstovai atskleidžia, ar yra prielaidų, kad 2026-aisiais kelionių kainų augimas sulėtės.
Lietuvių išlaidų dinamika: augimas tęsiasi
Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį lietuviai užsienyje išleido 7,5 proc. daugiau nei prieš metus. Panašias išlaidų tendencijas patvirtina ir SEB banko statistika: atsiskaitymų šio banko kortelėmis užsienyje duomenimis, per tris šių metų ketvirčius gyventojų išlaidos užsienyje augo apie 8 proc.
„Be to, stiprėja ir gyventojų finansinė padėtis: namų ūkių santaupos kredito įstaigose rugsėjo pabaigoje siekė 26,6 mlrd. eurų, 12,4 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių šiemet didėja apie 8 proc., o infliacija svyruoja tarp 3–4 proc., todėl perkamoji galia auga“, – kalba Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.
Kas lemia kelionių kainų infliaciją?
Eurostato duomenimis, kelionių paketai Lietuvoje rugsėjį buvo 9,5 proc. brangesni nei prieš metus. Viena iš priežasčių – vidutinė skrydžių kaina iš Lietuvos rugsėjį augo apie 11 proc.
„Aviacijos bendrovėms šiemet mažėjo sąnaudos degalams, bet augo išlaidos apyvartiniams taršos leidimams, didėjo orlaivių priežiūros kaštai ir įvairūs mokesčiai. Kol kas SEB grupės analitikai prognozuoja, kad kitąmet vidutinė naftos kaina neturėtų būti didesnė negu šiemet ir tai turėtų būti vienas svarbiausių kainų augimą ribojančių veiksnių“, – pristato ekonomistas.
Kalbant apie kitas kelionių išlaidas, pavyzdžiui, apgyvendinimą ar maitinimą, pagrindinėse Europos Sąjungos (ES) turizmo rinkose vyrauja 3–4 proc. infliacija.
„Ją lemia auganti kelionių paklausa ir kylančios darbo jėgos sąnaudos. Kita vertus, piką pasiekęs 2022 ir 2023 metais, algų augimo tempas ES šalyse lėtėja, todėl tai taip pat turėtų silpninti infliaciją tose šalyse“, – tęsia T. Povilauskas.
Lietuviai išlaidauja daugiau
Kelionių organizatoriai pastebi, kad lietuviai kelionėms skiria vis daugiau lėšų: „Tez Tour“ duomenimis, šiais metais vidutinė kelionės kaina siekia apie 950 eurų asmeniui, tai yra 9 proc. daugiau nei pernai.
„Šis augimas atspindi keliautojų norą rinktis ilgesnės trukmės keliones, aukštesnės klasės viešbučius bei papildomas paslaugas. Tai rodo, kad kelionių biudžetai auga kartu su gyventojų pajamomis“, – sako Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ rinkodaros ir ryšių su visuomene skyriaus vadovė.
Povilauskas patvirtina, kad kelionių kainoms įtakos turi ir pačių lietuvių finansinės galimybės išlaidauti.
„Pavyzdžiui, šiemet vidutinis darbo užmokestis po mokesčių auga maždaug 8 proc., infliacija svyruoja tarp 3 ir 4 proc., todėl perkamoji galia toliau auga. Be to, per metus gerokai sumažėjo palūkanų normos, o tai leidžia paskolų turintiems gyventojams daugiau paišlaidauti negu ankstesniais metais“, – kalba jis.
Kelionių organizatoriaus prognozės: daugiau turistų ir kainų augimas
Kelionių organizatoriaus atstovė prognozuoja, kad kitąmet kelionių paklausa nesulėtės.
„Planuojame, kad 2026 m. keliautojų srautas didės apie 10 proc., o kai kuriose kryptyse – dar daugiau. Graikijoje prognozuojamas 33 proc. keliautojų skaičiaus augimas, Bulgarijoje – 25 proc., o Turkijos kurorte Bodrume numatome 40 proc. daugiau keliautojų nei šiais metais“, – vardija I. Aukštuolytė.
Jos teigimu, 2026 m. vasaros sezoną fiksuojamas apie 6 proc. bendras kelionių kainų augimas.
„Didesnis kainų ūgtelėjimas jaučiamas Turkijoje – 8 proc., ir Italijoje – 10 proc., tuo metu Graikijoje ir Ispanijoje kainos išliks stabilios arba net mažės“, – kalba „Tez Tour“ atstovė.
Kelionių biudžetas: augimas tęsis?
Kelionių biudžetas 2026 m., pasak ekonomisto, turėtų augti panašiu tempu kaip ir gyventojų pajamos.
„Prognozuojama, kad vidutinis Lietuvos gyventojų darbo užmokestis po mokesčių didės apie 7 proc., o infliacija išliks 3–4 proc. ribose, todėl perkamoji galia toliau stiprės. Nedarbo augimo nenumatoma, palūkanų normos išliks stabilios, o vartotojų pasitikėjimas išlieka istoriškai aukštas – tai sudaro prielaidas, kad neturėtų mažėti gyventojų siekis išlaidauti kelionėse“, – teigia T. Povilauskas.
Pasak jo, II pakopos pensijų išmokos tiesioginės įtakos kelionių biudžetams neturės, tačiau gali netiesiogiai paskatinti vartojimą.
„Didžiausios rizikos – geopolitinė padėtis, karas Ukrainoje ir lėtesnis ekonomikos augimas, nei tikimės. O tai labai priklausys ir nuo mūsų pagrindinių eksporto partnerių – ES šalių – rezultato“, – apibendrina ekonomistas.
