Vladas KASPERAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas
Valstybės saugomas ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktas Alytaus r. Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos statinių kompleksas merdi. Apleistas ir nuniokotas istorijos perlas, atrodo, rūpi tik jos buvusiems mokiniams, bendruomenei, mokslininkams. Ar pavyks jiems pakrutinti valdininkus, kad jie galų gale pajudintų bent pirštą dėl visai Lietuvai svarbaus objekto?
Praeitis gražesnė nei dabartis
Alytaus rajone yra unikalus pastatas, kuris įstabus savo praeitimi ir likimu. Čia 1934 metais pradėta ir per dvejus metus pastatyta iki tol šalyje nematyta mokykla, kurią savo lėšomis pastatydino čia gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Gyvendamas Čikagoje (JAV), jis paaukojo 160 tūkst. litų (apskrities valdyba pridėjo 11 tūkst. litų), jo pastangomis į Kurnėnus iš Čikagos į Klaipėdą buvo vežamos statybinės medžiagos, mokykliniai suolai, lentos, stiklai langams, parketas, radiatoriai, čiaupai. Plytos ir čerpės buvo perkamos Marijampolėje. Tais laikais mokykla buvo išskirtinai moderni, jos galėjo pavydėti miestų mokiniai. Čia buvo įrengtas artezinis gręžinys, vėjo jėgainė – siurblys vandeniui pumpuoti iš 97,3 m gylio artezinio gręžinio į rezervuarą vandens bokšte (vėjo variklis veikė iki 1975 m.). Mokykla turėjo centrinį šildymą ir biologiniu būdu tvarkomą kanalizaciją. Taip pat buvo dušas, sporto salė, parketu išklotos grindys. Pagal L. Radziukyno projektą visus darbus atliko Balkūnų kaimo meistrai. Lietuvos herbo Vyčio mokyklos bokšte autorius – dailininkas keramikas Vytautas Brazdžius (1897–1968), statybos darbams vadovavo architektas Pranas Medziukas, medžio darbams – Vladas Leščinskas.
Tai jau graži istorinė praeitis. Dabartis yra kur kas niūresnė. Kuomet mačiau gausybę buvusių Kurnėnų mokyklos pedagogų bei mokinių veidų ir akių, paėjusią savaitę susirinkusių į mokyklos 80 metų įsteigimo iškilmes, supratau vieną tiesą – šie žmonės rankų nenuleis ir neleis nei vietos valdžiai, nei laikui sunaikinti Dzūkijos kultūros paveldo objekto, kuris brangus ne tik jiems.
Gresia visiškas nunykimas
Pasak Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ tarybos nario dr. Kazimiero Sventicko, valstybės saugomas ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktas Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas yra apleistas ir niokojamas, aplinka netvarkoma ir neprižiūrima.
„Savo istoriniu sakralumu Kurnėnų mokykla galėtų garsinti ne tik Dzūkijos kraštą, bet ir visą Lietuvą, – sako K. Sventickas. – Deja, Alytaus rajono savivaldybės teiktiems projektams gauti Europos Sąjungos tikslinių fondų lėšų kol kas nepavyko, tebebandoma ieškoti investuotojų. O ilgą laiką nenaudojami pastatai sparčiai nyksta. Sugadinta centrinio šildymo sistema, dėl prakiurusio stogo supuvo ir sulūžo atskirų patalpų grindys, pelėsis įsiskverbė į išorės ir vidaus tinką. Unikalios mokyklos pastatams ir istorinei vėjo jėgainei gresia visiškai nunykimas.“
Ir mokslo vyrai, ir Kurnėnų bendruomenės aktyvistai kalba vienu balsu – būtina neatidėliotinai gelbėti Kurnėnų mokyklą. Taip bus pagerbtas Kurnėnų mokyklos įkūrėjo ir fundatoriaus L. Radziukyno atminimas, o istorinė mokykla kuo greičiau atvertų duris ir tarnautų bendruomenės interesams, atskleidžiant ir pristatant visuomenei Dzūkijos regiono savitumą, ugdant tautiškumą ir pilietiškumą.
Gali tapti unikaliu centru
Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ taryba siūlo Kurnėnų mokykloje įsteigti edukacinį multikultūrinį centrą, kuriame būtų įrengta prieškario mokyklos klasė su visa originalia įranga, biblioteka, vadovėliais, kurioje vyktų retro stiliaus pažintinės pamokos. Pastate turi būti krašto ir jo gamtos pažinimo muziejus su eksponatais, krašto turizmo centras, teritorijoje egzotinės ir vaistažolinės augmenijos ir jos panaudojimo aplinkos grožiui ir žmonių sveikatai demonstravimas ir senolių patirtis, išeivijos muziejus – L. Radziukyno ir jo šeimos istorija, kitų garsių kraštiečių išeivių ir šiuolaikinių emigrantų istorijos, parodų ir prezentacijų salės – krašto tautodailininkų, kitų menininkų parodos, vietinių rašytojų ir poetų kūrybinės prezentacijos, folkloro ansamblių koncertai robotikos, biotechnologijos, biochemijos ir kitų moderniųjų technologijų pasiekimų ir galimybių edukacinės demonstracijos patalpos, senųjų tradicinių amatų – medžio, metalo, audinių, vilnos dirbtuvės.
Surašė ir pasirašė rezoliuciją
Tai siekiai. O ar jie realūs? Buvusi Kurnėnų mokyklos mokinė, viena aktyviausių savo krašto istorinio perlo gelbėjimo iniciatorė Ona Jurgelionytė-Suncovienė pritaria mokslo vyrų siūlymui, kad Kurnėnų multikultūriniame centre būtų galima įrengti kavinę su išskirtinai krašto tradiciniu ekologiškų ir egzotiškų patiekalų meniu, kulinarinio paveldo ir tradicijų parodėle, lankytojams pardavinėti aplinkiniuose miesteliuose ir kaimuose gyvenančių dzūkų kulinarinio paveldo gaminius, gavus L. Radziukyno artimųjų ir kitus būtinus sutikimus, gaminti ir pardavinėti rytietiškus smilkalus su lietuviškos augmenijos kvapais specialioje pakuotėje. Kurnėnai turėtų tapti keleivių ir turistų tradicinių ir tik kraštui būdingų pramogų ir poilsio centru.
Rezoliucijoje dėl Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos išsaugojimo, kurią per renginį pasirašė per pusšimtis buvusių mokyklos mokinių ir mokytojų bei neabejingų Alytaus krašto bendruomenės narių, reiškiamas susirūpinimas dėl istorinės mokyklos likimo.
Dabar belieka laukti Alytaus rajono ir kultūros paveldu besirūpinančių institucijų ne tik žodžio, bet ir konkretaus veiksmo, nes iš šiandienio Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos ir jos mokinių širdžių skamba nerimastingas SOS signalas. Reikia gelbėti ne tik mokyklos dvasią, bet ir visa, kas susiję su ja.
Autoriaus nuotrauka
