Dar prieš keletą metų kalbant apie lietuvių investicijas dažniausiai buvo galima išgirsti apie butą nuomai, indėlį banke ar pensijų fondą. Dabar pasirinkimų gerokai daugiau. Vieni kas mėnesį perka akcijų ar ETF fondų vienetų, kiti domisi kriptovaliutomis, o dalis investuotojų ieško būdų į NT rinką įeiti nepirkdami viso buto ar komercinių patalpų.
Kad lietuviai investuoti pradėjo aktyviau, rodo ir skaičiai. Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. investuotojų skaičius Lietuvoje išaugo 40 proc. ir pasiekė 250 tūkst. Per metus buvo sudaryta apie 8 mln. investavimo sandorių – 60 proc. daugiau nei 2024 m., o bendra investicijų vertė siekė beveik 4 mlrd. eurų. Gyventojų investiciniame portfelyje fondai sudarė 43 proc., akcijos – 33 proc., o obligacijos – 23 proc. Taigi investavimas pamažu tampa įprastesne asmeninių finansų dalimi, tačiau kartu daugėja ir klausimų, kur tuos pinigus geriausia dėti.
NT lietuviams vis dar artimas
Nekilnojamasis turtas daugeliui atrodo savaime suprantama investicija. Butą galima pamatyti, išnuomoti, remontuoti ar parduoti, todėl fizinis turtas psichologiškai dažnai atrodo saugesnis nei investicija, kuri egzistuoja tik vertybinių popierių sąskaitoje ar telefone. Be to, nuomojamas būstas gali generuoti reguliarias pajamas, o ilgainiui jo vertė gali augti.
Vis dėlto investicinis būstas nėra visiškai pasyvi investicija. Perkant butą nuomai reikia įvertinti ne tik jo kainą ir galimas nuomos pajamas, bet ir paskolos palūkanas, remontą, draudimą, mokesčius bei laikotarpius, kai būstas gali būti neišnuomotas. Pavyzdžiui, 700 eurų per mėnesį gaunamos nuomos pajamos dar nereiškia, kad investuotojas per metus uždirba 8400 eurų – dalį šios sumos gali tekti skirti remontui, administravimui ar kitoms išlaidoms. Jei būstas pirktas su paskola, dar reikia įvertinti ir tai, kiek nuomos pajamų „suvalgo“ mėnesinė paskolos įmoka.
Yra ir kita pusė – likvidumas. Jei staiga prireikia pinigų, buto negalima tiesiog parduoti per kelias minutes. Reikia rasti pirkėją, sutvarkyti dokumentus, susitarti dėl kainos ir atlikti sandorį. Todėl NT gali būti patrauklus ilgalaikei investicijai, tačiau jis ne visada patogus žmogui, kuris nori greitai pasiekti savo pinigus.
Investuoti į NT galima ir mažesne suma
NT rinkoje atsirado daugiau galimybių ir tiems, kurie nenori arba negali įsigyti viso objekto. Viena jų – sutelktinis finansavimas. Paprastai tariant, keli ar keliolika investuotojų kartu finansuoja konkretų NT projektą, o kiekvienas prisideda pasirinkta suma. Investicija paprastai turi nustatytą terminą, o projektui sėkmingai pasibaigus investuotojui grąžinama jo suma kartu su numatyta grąža.
Tai leidžia prie NT projektų prisidėti mažesne suma nei perkant visą būstą, tačiau tokia investicija nėra tas pats, kas turėti nekilnojamąjį turtą. Investuotojas netampa konkretaus buto savininku – jo pinigai yra susieti su finansuojamu projektu. Dėl to prieš investuojant svarbu pasižiūrėti, kas projektą vysto, kam bus panaudojami pinigai, kokiam laikotarpiui jie skolinami, kokios taikomos užtikrinimo priemonės ir kas nutiktų, jei projektas vėluotų. Lietuvoje vieną iš tokio tipo investavimo platformų siūlo Profitus.
Kriptovaliutos – vis daugiau lietuvių jas vertina kaip investiciją
Kriptovaliutos arba plačiau – kriptoturtas – yra skaitmeninis turtas, kurio veikimas grindžiamas blokų grandinės (blockchain) technologija. Geriausiai žinomi pavyzdžiai yra Bitcoin ir Ether. Investuojant į kriptovaliutas nereikia tokio kapitalo, kokio reikėtų perkant butą. Galima pradėti ir nuo palyginti nedidelės sumos, o investiciją paprastai galima parduoti daug greičiau nei nekilnojamąjį turtą.
Būtent čia ir atsiranda vienas didžiausių skirtumų. Kriptovaliutų kainos gali svyruoti labai stipriai. Investuotojas gali matyti dviženklį kainos pokytį per gana trumpą laiką, todėl kriptoturtas nėra tinkamas pinigams, kurių gali prireikti artimiausiu metu. Jeigu žmogus žino, kad po metų jam reikės santaupų būsto pradiniam įnašui, rizikuoti visomis šiomis lėšomis kriptovaliutų rinkoje nebūtų racionalu. Kita vertus, būtent didesnė rizika daliai investuotojų ir yra priežastis skirti kriptoturtui tik nedidelę savo portfelio dalį, o ne visus turimus pinigus.
Vis dėlto susidomėjimas kriptoturtu Lietuvoje auga. Lietuvos banko 2025 m. gyventojų apklausos duomenimis, kriptoturtą naudojo 9 proc. apklaustų gyventojų, kai 2024 m. tokių buvo 5 proc. Iš kriptoturtą naudojančių respondentų 77 proc. nurodė, kad jį naudoja investavimui, o 23 proc. – atsiskaitymams. Kitaip tariant, didžioji dalis jį naudojančių žmonių į kriptoturtą žiūri būtent kaip į investavimo priemonę.
NT ar kriptovaliutos – kuo skiriasi?
Abi investicijos gali padėti auginti kapitalą, tačiau jų rizika, likvidumas ir reikalaujamas kapitalas skiriasi gana smarkiai.
| Nekilnojamasis turtas | Kriptovaliutos | |
| Pradinė suma | Dažniausiai reikia didesnio kapitalo | Galima pradėti nuo nedidelės sumos |
| Grąža | Nuomos pajamos ir galimas turto vertės augimas | Dažniausiai uždirbama iš kainos augimo |
| Rizika | Vidutinė, tačiau kainos gali kristi | Aukšta, kainos gali smarkiai svyruoti |
| Pardavimas | Gali užtrukti savaites ar mėnesius | Dažniausiai galima parduoti greitai |
| Priežiūra | Reikia rūpintis būstu, remontu, nuomininkais | Fizinės priežiūros nereikia |
| Reguliarios pajamos | Galimos nuomos pajamos | Įprastai nėra reguliarių pajamų |
| Kainų svyravimai | Paprastai lėtesni | Gali būti labai staigūs |
| Apčiuopiamas turtas | Taip | Ne |
Žinoma, tai tik bendras palyginimas. Pats NT taip pat gali būti labai skirtingas – vienas butas geroje vietoje gali būti likvidesnis už kitą, o investavimas į NT projektą per sutelktinio finansavimo platformą nėra tas pats, kas įsigyti nuosavą būstą. Lygiai taip pat kriptovaliutų rizika priklauso nuo konkretaus turto – Bitcoin ir mažai žinomas kriptožetonas nėra vienodo rizikingumo.
Nebūtina pasirinkti tik vieną
Investuojant dažnai kalbama apie diversifikaciją. Paprastai tariant, tai reiškia, kad visi pinigai nelaikomi vienoje investicijoje ar vienoje turto rūšyje. Jeigu žmogus visą savo turtą turi viename bute, jo finansinė padėtis labai priklauso nuo NT rinkos. Jei visos santaupos laikomos kriptovaliutomis, portfelis tampa itin jautrus jų kainų svyravimams. Dėl to dalis investuotojų renkasi skirtingų turto rūšių derinį.
Pavyzdžiui, dalis pinigų gali būti laikoma kaip finansinis rezervas, kita dalis investuojama į akcijas ar ETF fondus, o mažesnė dalis skiriama NT ar rizikingesniam turtui. ETF fondą galima paprastai įsivaizduoti kaip skirtingų investicijų krepšelį – užuot pirkus vienos įmonės akcijų, investuojama į fondą, kuris gali sekti daugybės įmonių akcijų indeksą. Tai padeda paskirstyti riziką tarp skirtingų bendrovių, nors nuo bendro rinkos kritimo neapsaugo. Neatsitiktinai fondai šiuo metu sudaro didžiausią Lietuvos gyventojų investicinio portfelio dalį – 43 proc., rodo Lietuvos banko duomenys.
Į ką verta atkreipti dėmesį prieš investuojant?
Nesvarbu, ar svarstoma apie butą nuomai, kriptovaliutas, ETF ar NT projektą – sprendimą verta pradėti ne nuo klausimo, kiek galima uždirbti. Pirmiausia reikėtų įvertinti savo finansinę situaciją ir atsakyti sau į kelis paprastus klausimus:
- Kada man gali prireikti šių pinigų? Jei santaupų reikės po metų ar dvejų, labai rizikinga investicija gali būti netinkamas pasirinkimas.
- Kiek galiu sau leisti prarasti? Reikia galvoti ne tik apie galimą pelną, bet ir apie scenarijų, kai investicijos vertė smarkiai sumažėja.
- Ar suprantu, į ką investuoju? Jei negalite paprastai paaiškinti, iš kur turėtų atsirasti investicijos grąža, verta prieš investuojant pasidomėti daugiau.
- Ar turiu finansinį rezervą? Investicijoms neturėtų būti naudojami paskutiniai pinigai, kurių gali prireikti netikėtoms išlaidoms.
- Ar mano pinigai nėra sudėti vienoje vietoje? Net ir labai patraukli investicija neturėtų automatiškai tapti visu portfeliu.
Galiausiai, vieno atsakymo į klausimą, ar šiandien lietuviui geriau investuoti į NT, ar kriptovaliutas, nėra. Vienam žmogui priimtinesnis gali būti butas nuomai, kitam – ETF fondas, trečias gali dalį portfelio skirti kriptoturtui, o ketvirtas rinktis investavimą į NT projektus.
Svarbiausia ne bandyti atspėti, kuri investicija artimiausiais metais bus pelningiausia. Daug naudingiau suprasti, ką perkate, kiek rizikos prisiimate, kada jums reikės šių pinigų ir ar galėtumėte ramiai išlaikyti investiciją net tada, kai jos vertė kuriam laikui sumažėtų. Investavimo pasirinkimų Lietuvoje šiandien yra daugiau nei bet kada, tačiau didesnis pasirinkimas savaime nereiškia, kad reikia rinktis rizikingiausią variantą. Kartais geriausia investicija yra ne ta, kuri teoriškai gali uždirbti daugiausia, o ta, kurios riziką žmogus iš tikrųjų supranta ir gali sau leisti prisiimti.
