Stumbrai jau tampa ne miškų, o laukų karaliais. Taip juos ėmė vadinti ūkininkai, kurių laukus, pasėlius metai iš metų trypia šie istoriniai galiūnai. Po to, kai Lietuvoje buvo patvirtintas Stumbro apsaugos planas, ūkininkų problemų sprendimas tarsi pajudėjo iš mirties taško. Telšių miškų urėdijoje baigiamas įrengti stumbrų „viešbutis“, o Varėnos rajone jau pradėti projektavimo darbai. Be to, šiemet laukinių gyvūnų padarytos žalos kompensacijoms nebus taikomi apribojimai – Europos Komisija leido kompensuoti visą patirtą žalą. Tačiau patys ūkininkai gana skeptiškai žvelgia į šias permainas. Kas iš tų kompensacijų, kurios vis tiek tik iš dalies atlygins nuostolius – tiksliai juk niekada neapskaičiuosi nei galėjusio būti derliaus, nei darbo sąnaudų. Kita vertus, iš „viešbučių“ stumbrų jauniklius ketinama vėl išleisti į laisvę.
Skundžiasi
ir medžiotojai
Kėdainių r. Vilainių seniūnas Antanas Bružas „ŪP“ guodėsi, kad seniūnijos gyventojai pavasarį, vidurvasarį ir prieš javapjūtę užverčia jį skundais dėl stumbrų daromos žalos. Mat šių galiūnų apsilankymo pasėliuose padarinius jie pastebi, kai pasėliai tręšiami, purškiami chemikalais ir prieš javapjūtę. O seniūnui kitokiam darbui ir laiko mažai belieka, tik tuos skundus tvarkyti.
Gaila seniūnui žmonių, kurie nuo pat sėjos iki derliaus nuėmimo uoliai prižiūrėjo pasėlius, o dabar daugelyje laukų nebėra ko kulti – javai sutrypti, stumbrų išgulėti.
„Jie eina būriais. Vienoje bandoje ūkininkai suskaičiavo 40, kitoje – 30 galiūnų. Bet kalbama, kad jau susidariusi ir trečia banda. Stumbrai yra nusiaubę visų ūkininkų pasėlius pamiškių laukuose. Tačiau jie neprognozuojami, gali atsibastyti ir į vidurį kaimo. Jie vasaromis ganosi tik laukuose. Juos jau reikėtų vadinti ne girių, bet laukų karaliais“, – pasakojo seniūnas.
Tačiau laukų karaliais juos galima būtų vadinti tik vasaromis, o žiemą jie maitinasi miškuose – ėda krūmų, jaunų medelių šakeles, laužo jaunuolynus.
Stumbrais nepatenkinti ir medžiotojai. Gelbėdami nuo baltojo bado medžiojamuosius gyvūnus medžiotojai parūpina jiems pašarų. Bet užuodusi, kad jau pilnos ėdžios šieno, krūvos kitų gėrybių, apsilankiusi stumbrų banda nieko nepalieka, išskyrus sulaužytas ėdžias.
Kompensuos
visą patirtą žalą?
Kasmet Aplinkos ministerija stumbrų padarytai žalai kompensuoti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skiria iki 500 tūkst. litų. Bet ūkininkai nepatenkinti kompensavimo tvarka. Žalos dydis skaičiuojamas rudenį nuo vidutinio derlingumo.
Pasak Vilainių seniūno
A. Bružo, tai neteisinga. „Mūsų seniūnijoje nėra dirvonuojančių žemių. Praktiškai kiekviena žemės pėda dirbama, o žemės derlingos. Jeigu vidutinis derlius bus nustatytas 5 tonos iš hektaro, o gerai prižiūrėtas, bet stumbrų ištryptas laukas žadėjo derlių ne mažesnį kaip 9 tonos iš hektaro, ką ūkininkui reiškia tokia kompensacija?“ – retoriškai klausia labiausiai kenčiančios nuo stumbrų siautėjimo seniūnijos vadovas.
Pastaraisiais metais, atlyginant stumbrų padarytus nuostolius, Lietuvoje buvo taikoma Europos Komisijos nustatyta taisyklė – de minimis pagalba iš valstybės biudžeto. Vadinasi, žalos atlyginimas buvo prilygintas subsidijoms. Buvo nustatyta, kad vienas ūkio subjektas per trejus metus negali gauti daugiau nei 7 500 eurų valstybės paramos. Pagal šią formulę kai kurių ūkių kompensacijos nepasiekė, o kai kuriems jos smarkiai sumažėjo. Vėliau ši suma buvo padvigubinta. O šiemet laukinių gyvūnų padarytos žalos kompensacijoms apribojimai nebus taikomi. Europos Komisija leido kompensuoti visą patirtą žalą.
„Bet ar stumbrams šerti žmonės augina javus? Kas iš tų kompensacijų, kurios tik iš dalies atlygina nuostolius? O kai kurie smulkūs ūkininkai visai nesikreipia į seniūniją dėl žalos atlyginimo. Visi žemdirbiai reikalauja išlaisvinti jų laukus nuo stumb-
rų“, – „ŪP“ perdavė ūkininkų rūpestį Vilainių seniūnas.
„Viešbučio“
pabaigtuvės –
jau čia pat
Stumbrų skriaudžiami ūkininkai džiūgavo, kai prieš porą metų juos pasiekė žinia, kad Panevėžio ir Kėdainių rajonuose didesnė dalis laisvai besiganančių stumbrų bus perkelti nuolat gyventi į Žemaitiją ir Dzūkiją.
Telšių miškų urėdijos vadovas Bronislovas Banys mums sakė, kad rangovas – UAB „Plungės lagūna“ jau rugpjūčio 14 d. ketina priduoti visiškai įrengtą stumbrų „viešbutį“ šalia visiems gerai žinomo „Žvėrinčiaus“.
Pasak urėdo, čia bus du aptvarai: vienas 32, kitas – 19 hektarų. Tas antrasis, ko gero, atsarginis. „Aplinkui aptva-
rus iškasti apsauginiai grioviai. Ant griovių krantų pastatytos 2,5 m aukščio tvoros, supintos iš 4 mm storio vielos. Tvoros gelžbetoniniai stulpai giliai įleisti į žemę. Stumbryno, kuris jau vadinamas viešbučiu, įrengimas kainuoja 760 tūkst. Eur be PVM. Užsakovas – Aplinkos ministerija, o pinigai – iš ES paramos lėšų“, – pasakojo Telšių urėdas.
Dėl įrengto stumbryno urėdijos darbuotojai nei per daug džiūgauja, nei aimanuoja. Jų manymu, dėl to stumbryno padidės „Žvėrinčiaus“ patrauklumas. Bet kita vertus, teks rūpintis jo priežiūra.
Kai kam gali atrodyti, kad pernelyg didelės lėšos skirtos stumbrynui Telšių urėdijoje įrengti. Tačiau, kaip paaiškino urėdas
B. Banys, už tas lėšas, be aptvarų, pastatyti bokšteliai, ilgas takas į stumbryną, apžvalgos aikštelė 3 metrų aukštyje, stumbrininko namelis. Taip pat išgręžtas gręžinys, iš kurio nutiestas vamzdis į girdyklą. Žiemą vanduo bus pašildomas, kad neužšaltų. Urėdas dar pasakojo apie stumbryne įrengtas pavėsines, šalia kurių yra basei-
nas galiūnams maudytis. Žodžiu, tikras viešbutis.
Stumbryną numatoma atidaryti rugsėjo mėnesį. Pradžioje, pasak urėdo, čia bus atgabenti du jaunikliai stumbriukai. Anot aplinkos viceministro Lino Jonausko, į Žemaitiją planuojama iškelti 15 stumbrų jauniklių. Bet urėdas B. Banys girdėjęs, kad Žemaitijos stumbryne bus suformuota selekcinė banda. Iš šio stumbryno žvėrys nebus išleidžiami į laisvę.
Dzūkai taip pat
laukia stumbrų
Jau rengiamas projektas stumbrynui įrengti Dzūkijos nacionaliniame parke. Jis užims apie 100 hektarų. Manoma, kad čia galės ganytis apie 20–25 stumbrai. Iš čia jie bus išleidžiami į laisvę. Kadangi netoli siena su Baltarusija, stumbrai galės patekti į Belovežo girią.
„Mes palankiai žiūrime į ketinimą Dzūkijoje įrengti stumbryną, nes turime unikalią teritoriją. Atkuriame numelioruotą eže-
riuką, kurį supa 70 ha pievos. Mes jas šienaujame ir prižiūrime, vykdome gamtotvarkos darbus. Kai čia įkurdins stumbrų bandą, nereikės tų pievų šienauti – žolę nugrauš galiūnai. Atsirastų ir kelios darbo vietos. O pats stumbrynas padidintų turistų trauką į Dzūkijos nacionalinį parką“, – vardijo pliusus Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius.
„ŪP“ paklaustas, ar užteks pašaro šiems didžiausiems Lietuvoje žvėrims, parko vadovas pareiškė: „Nemanau, kad Lietuvoje yra dar bent viena teritorija, panaši į šią. Čia dalis yra valstybinių miškų žemė, o likusioji – mūsų nacionalinio parko. Stumbryne būtų apie 40 ha pievų ir 60 ha miško su aikštelėmis. Tiek teritorijos pakaktų 20–25 stumbrams. Ir jie nedarytų žalos miškui. O žiemai prišienausime šieno nuo 20 ha pievų. Iki šiol tų pievų šieną, supresuotą į ritinius, vežame į pamiškes, kur jis supūva. Čia nėra jokio žemės ūkio. Žemių savininkai nušienauja savo valdas išmokoms gauti, o šieną palie-
ka“, – parko vadovas garantavo gerą stumbrų aprūpinimą pašarais.
Blykstelėjusi
viltis blėsta
Panevėžio ir Kėdainių rajonų ūkininkai tikėjosi, kad jų lau-
kuose neliks stumbrų, tačiau, kai buvo paskelbtas Stumbro apsaugos planas, sužinojo, jog iš šimto laisvėje besiganančių galiūnų į Telšių stumbryną bus išgabenta 15 jauniklių, o gal po penkerių ar daugiau metų į Dzūkiją 20 ar 25 stumbrų banda.
Kol tai įvyks, minėtuose rajonuose besigananti 100 stumbrų banda dar padidės. Todėl galima manyti, kad kiek laisvėje ganosi dabar, tiek stumbrų liks ir dalį jų perkėlus į aptvarus. Tad kokia išeitis ūkininkams? Kaip jiems toliau elgtis? Paklausti aplinkosaugininkai atsako, kad nuo šių metų bus atlyginama visa stumbrų pa-
daryta žala.
Tačiau ne išeitis ir suvaryti visus stumbrus į aptvarus. Buveinių direktyvoje stumbras yra įrašytas kaip prioritetinė ES saugoma rūšis, kuriai privalo būti steigiamos saugomos teritorijos ir siekiama kuo geresnės šios rūšies apsaugos būklės. Lietuvoje stumbrams saugomų teritorijų nėra įsteigta, beveik nelikę galiūnams reikalingų pievų, visur plyti dirbami laukai.
Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ nuomone, ES lėšų skyrimas aptvarams įrengti prieštarauja ES gamtosauginei teisei. „Stumbro apsaugos plano parengimas buvo finansuotas iš ES regioninės plėtros fondo. Iš šio fondo finansuojama ir aptvaro „Žvėrinčiuje“ bei Dzūkijoje statyba. Pastarajam planuojamas lėšų poreikis yra 2 mln. 316 tūkst. eurų. Stumbrams perkelti į aptvarus ir jiems laikyti aptvaruose iki 2020 metų planuojamas lėšų poreikis – daugiau nei 2 mln. eurų. GAA „Baltijos vilkas“ tikisi, kad Europos Komisija galės įvertinti, ar laisvųjų stumbrų kėlimas į aptvarus gali būti suprantamas kaip jų apsauga ir iš fondo gaunamos lėšos yra panaudojamos pagal paskir-
tį“, – skelbiama viešame GAA „Baltijos vilkas“ pareiškime.
O kol visi dėsto savo nuomones, akivaizdu, kad žemdirbiai yra palikti likimo valiai, nes stumbrų problema kol kas taip ir neišspręsta.