Balandžio 22 d., penktadienį, 16.30 val. Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“, kurią rengia Trakų istorijos muziejus.
Paroda atidaroma Jurginių išvakarėse. Balandžio 23 d. pagerbiame šventąjį Jurgį (275–303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas ir Rytų, ir Vakarų. Nepaisant legendų, iš tikrųjų žinoma tik tai, kad jis buvo krikščionis kareivis, nukankintas Palestinoje.
V a. šventasis Jurgis buvo įtrauktas į šventojo Jeronimo martirologiją greta žymiausių karžygių kankinių Demetrijaus, Mauricijaus, Martyno, Sebastijono. Jurgis nuo seno laikomas riterių, karių, ginklininkų, ūkininkų, skautų, žirgų ir apskritai gyvulių globėju, saugančiu nuo visų ligų. Laikui bėgant, pagerbiant šventąjį, nemažai šalių jo atvaizdas buvo kaldinamas ant monetų, vaizduojamas banknotuose, buvo kuriami jo vardo ordinai, vienas jų – imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio 1408 m. įkurtas pasaulietinis riterių Slibino ordinas, kuriam priklausė ir Lietuvos
kunigaikštis Vytautas Didysis. Šv. Jurgis vaizduojamas pasaulio ir Lietuvos miestų herbuose (Varnių, Marijampolės, Prienų), jo vardu vadinamos 25 Lietuvos bažnyčios.
„Šventasis Jurgis yra Vilniaus arkivyskupijos ir Lietuvos globėjas. Iš kur šventojo kultas atėjo į Lietuvą? Deja, kol kas niekas nesiėmė to tirti. 1602 m. šv. Kazimieras buvo paskelbtas Lietuvos globėju. 1686 m. paskelbtas dar vienas Lietuvos globėjas – šv. Jackus (Hiacintas, 1185–1257). Jei šv. Jurgis yra antrasis Lietuvos globėjas, galima spręsti, kad Lietuvos globėju jis paskelbtas tarp 1602 ir 1686 metų. Tačiau tikrai žinoma, kad bent jau XVIII a. jis jau laikytas LDK ir Žemaitijos patronu“, – pasakoja muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas.
Mene šv. Jurgis vaizduojamas vilkintis kario aprangą, sėdintis ant balto žirgo ir smeigiantis ietį į slibiną, blogio simbolį, besirangantį po jo kojomis. Kartais jis vaizduojamas su ištrauktu kalaviju, rankoje laikantis skydą arba vėliavą su raudonu kryžiumi.
Drąsusis kovotojas su blogiu, šv. Jurgis, didelio dėmesio sulaukė XIX a. II p.–XX a. I p. lietuvių liaudies mene, ypač skulptūroje. Čia šventasis vaizduojamas kaip raitas jaunas romėnų karys. Ant plazdančio apsiausto ir krūtinės – kryžiaus ženklas. Rankose iškelta ietimi jis smogia po žirgo kanopomis besirangančiam slibinui į pražiotus nasrus. Šalia stovi arba klūpi nuo slibino išgelbėta besimeldžianti maža karalaitė. Ši sėkminga gėrio su blogiu kova simbolizuoja krikščioniškojo tikėjimo pergalę. Šventąjį Jurgį vaizduojančios skulptūros kiemuose, laukuose, palaukėse stovinčiose koplytėlėse, koplytstulpiuose išsiskiria formos išraiškingumu, ekspresyvumu, spalvingumu, išreiškia liaudies dievdirbių meninį kūrybingumą. Gamtos apsuptyje šventasis iškyla kaip už žemdirbio gyvenimą ir jo likimą atsakingas karys.
Parodai eksponatus maloniai paskolino ne tik Lietuvos muziejai (Šiaulių „Aušros“ muziejus, Raseinių kraštotyros istorijos muziejus, Kretingos muziejus, Ukmergės kraštotyros muziejus) bei kolekcininkai, bet ir nuolatinis Trakų istorijos muziejaus parodų partneris iš Lenkijos – Olštyno Varmijos ir Mozūrų muziejus.
Trakų salos pilyje paroda bus eksponuojama iki 2016 m. liepos 31 dienos.
Informacija apie Trakų istorijos muziejaus ekspozicijas ir darbo laiką: www.trakaimuziejus.lt
