Audris Narbutas
Nors rinkimai ir sutraukė didžiąją dalį žurnalistų ir politologų dėmesio, tačiau viena tema kažkokiu mistišku būdu yra pranykusi iš jų akiračio. Konkrečiai kalbu apie Rusijos informacinio karo vaidmenį mūsų Seimo rinkimų kontekste. Žinoma, šioje diskusijoje malonia išimtimi turėtume laikyti žurnalą „Valstybė“, kuris nuosekliai į savo Seimo rinkimų rezultatų analizes ir prognozes įtraukia Rusijos vaidmenį. Solidarizuodamiesi su žurnalu „Valstybė“ bei manydami, kad mūsų agresyviosios kaimynės vaidmuo niekur nedingo, nusprendėme padaryti nedidelę analizę ir apžvelgti, pagal VSD ataskaitas, Lietuvos nacionaliniams interesams grėsmę keliančio „Laisvo laikraščio“ veiklą . Rezultatai nustebino netgi mus pačius.
Vienas iš svarbiausių taikinių – Dalia Grybauskaitė
Kalbant apie propagandą ir informacinį karą, būtina pirmiausia nusistatyti, kam priskirsime šį kaltinimą. Negatyvius veiksmus atliekanti pusė visada bus pasirengusi ginti savo pozicijas žodžio laisve, o veiksmus pastoti jiems kelią prilygina įrodymui, kad Lietuvoje demokratija neveikia. Bendrame VSD bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) parengtame „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ rašoma: „Pagrindine priemone, kuria siekiama įtvirtinti Rusijai palankų naratyvą, išlieka žiniasklaida – televizija, spauda ir internetas.“ Tame pačiame tyrime yra nurodomi ir būsimieji informacinio karo taikiniai: „Pagrindiniais taikiniais išliks Lietuvos gynybos ir socioekonominė politika, energetiniai projektai, užsienio politika Ukrainos atžvilgiu, tautinės bendruomenės, visuomenės istorinė atmintis ir parama valstybės institucijų veiklai.“ Derėtų prisiminti ir garsiąją VSD pažymą, kurioje nurodoma, kad Rusija yra pasirengusi vykdyti propagandines atakas prieš šalies vadovę Dalią Grybauskaitę. Būtent šią veikimo formą ir taikinius galime regėti portalo „Laisvas laikraštis“ veikloje, pavyzdžiui, rubrika Mafijinė teisėsauga. Šio tinklapio straipsniuose nuosekliai siekiama menkinti pasitikėjimą Prezidente Dalia Grybauskaite, o tokios užduoties įgyvendinimui netgi sukuriamos atskiros rubrikos, pavyzdžiui, Snoro Apiplėšimas. Keletas straipsnių, skirtų neigiamos viešosios nuomonės apie Prezidentę formavimui: D. Grybauskaitės gauja pavogė žymiai daugiau nei iš Lietuvos prašo „Snoro“ savininkas V. Antonovas; D. Grybauskaitės demokratija prasiveržė – kitą dieną po Seimo rinkimų suimtas Žilvinas Razminas, kuris kritikavo ES ir JAV. Šiais straipsniais ne tik siekiama sumenkinti pasitikėjimą Dalia Grybauskaite, kaip asmeniu, bet ir pačiomis prezidentūros ir teisėsaugos institucijomis.
Naujoji ataka rinkimų įkarštyje
Seimo rinkimų finišo tiesiojoje „Laisvas laikraštis“ ėmėsi nuoseklaus pirmąjį rinkimų turą laimėjusių konservatorių ir valstiečių neigiamo įvaizdžio formavimo. Taikomasi į konservatorių antrojo turo kandidatus, pavyzdžiui, Tadą Langaitį, kuris užsipuolamas straipsnyje Kaip konservatorių pažiba rusų banditams Lietuvą pardavinėjo. Matyti ir puolimas prieš Andrių Kubilių, pavyzdžiui, straipsnyje Kodėl Andrius Kubilius vis dar ne kalėjime? Labiausiai paranojiškai atrodo straipsnis pavadinimu Žydai Landsbergiai ir vagys liberalai – naujoji Lietuvos valdžia. Šiuo teiginiu ne tik skatinamas antisemitizmas, nes mėginama parodyti, kad būti žydu yra mažne nuodėmė, bet ir pateikiama melaginga informacija apie Landsbergių giminės šaknis. Tuo tarpu LVŽS sąrašo lyderiui Sauliui Skverneliui irgi kliuvo. Straipsnyje „Profesionalą“ premjerą Saulių Skvernelį vejasi mažiausiai šešios profesionaliai nuslėptos žmogžudystės yra metami nepagrįsti, tačiau drastiški kaltinimai, kad jis nuslėpė Garliavos pedofilijos bylos žmogžudystes. Įdomu, kad šių puolimų kontekste matyti ir pastangos gerinti tokių veikėjų kaip už paramą tarptautiniams nusikaltimams 2013 m. nubausto Algirdo Paleckio įvaizdį. Pavyzdžiui, straipsnis pavadinimu Algirdo Paleckio senelis savo drąsiais leidimais iš Arkties platybių išgelbėjo 200 lietuvių tremtinių vaikų, rizikuodamas sėsti į kalėjimą. Šis straipsnis pasirodė iškart po pirmojo rinkimų turo, kai paaiškėjo, kad VSD ataskaitose figūruojantis personažas Naujojoje Vilnioje laimėjo pirmąjį Seimo rinkimų turą. Įdomiausia tai, kad, be nuoseklaus puolimo prieš dešiniąsias Lietuvos politines jėgas, portale nematyti nieko daugiau. „Laisvas laikraštis“ beveik nerašė apie Tvarkos ir teisingumo balsų pirkimo istoriją Šilutėje. Tai dar būtų galima paaiškinti išteklių stoka, tačiau kai tam, kad susilpnintų pasitikėjimą Lietuvos valstybe, yra pasitelkiama netgi anapilin išėjusio ministro Juro Poželos pavardė Sveikatos apsaugos sistema neišgydė net savo ministro, peržengiamos visos įmanomos padorumo ribos. Beje, straipsnio turinys neatitinka antraštės, nes turinį sudaro Santariškių klinikų informacinis pranešimas spaudai.
Ar Lietuvos verslas remia propagandą?
Apžvelgus šio tinklapio veiklą ir jo pastangas formuoti visuomenės nuomonę, natūraliai stebina mintis, kad esama verslo įstaigų, kurios šiame portale perka reklamos vietą ir taip ne tik paremia informacinį karą Lietuvoje, bet ir formuoja savo įvaizdį. Įdomiausia tai, kad išties tokių įmonių nesama. Dauguma reklamos, kuri atsiranda portale, ateina per Google, o vienos iš įmonių reklama šiame portale atsirado netgi neteisėtai. Pakalbėjus su vienos iš „Laisvame laikraštyje“ reklamuojamų įmonių, kurios atstovas paprašė, kad įmonė ir jis liktų neįvardyti, paaiškėjo, kad „Laisvas laikraštis“ be įmonės žinios yra įsikėlęs jų reklamą, o už ją bendrovė niekada nėra mokėjusi ir nesiruošia mokėti. Dar daugiau, atstovas teigė dėsiantis visas pastangas, kad ši reklama būtų panaikinta iš portalo, nes nenorintis, kad įmonė būtų siejama su portalu, skleidžiančiu tokias idėjas. Net jeigu būtų galima mėginti pateisinti straipsnius, kurie aiškiai realizuoja grėsmes, apie kurias mus įspėjo VSD ir AOTD, tačiau neteisėto reklamos kėlimo neatsiklausus įmonės, ar ji nori būti reklamuojama, pateisinti niekaip neišeina. Ši situacija netgi kelia mintį, kad mėginama susikurti įvaizdį, jog UAB „Laisvas laikraštis“ generuoja pajamas, tačiau tai smarkiai abejotina, nes didžioji dalis reklamos yra tiesiog įkelta Google ir abejotina, ar atneša šiai įstaigai pelną, ir tai natūraliai kelia mintį: kokiomis lėšomis yra grįstas šis leidinys? Manau, kad čia be Kremliaus kapitalo neapseita. Būtų galima naiviai tikėtis, kad straipsnius šiam portalui rašo tik iš idėjos, o išgyvena iš kitų pajamų, tačiau vienintelio autoriaus Aurimo Dridžiaus, kurį pavyko rasti socialiniame tinkle „Facebook“, profilyje nurodoma, kad jo pagrindinė darbovietė yra UAB „Laisvas laikraštis“. Kyla klausimas iš kokių lėšų atlyginimą ponui Aurimui Dridžiui moka bendrovė, jeigu reklamos savo portale ji išties neparduoda?
Portalo kontaktai nepasiekiami
Vienas iš žiniasklaidos bruožų yra jos atvirumas. Naujienų portalai tiesiog turi būti atviri, kad gautų įdomios informacijos savo straipsniams, keltų pasitikėjimą ir galiausiai suteiktų reikalingą informaciją reklamdaviams, kurių rolė tikrai ne paskutinėje vietoje, kai prabylame apie žiniasklaidos priemonės klestėjimą, tačiau „Laisvas laikraštis“ sugeba paneigti visus sveiko proto dėsnius ir paspaudus ant nuorodos „Kontaktai“ teduoda užrašą, jog puslapis šiuo metu negali apdoroti šios užklausos, tačiau įkelti straipsnį pavadinimu Turi likti tik „teisingas“ anūkas? Vietoj nekrologo Jurui Poželai gali. Beje, šiame straipsnyje faktiškai paaiškinama, kad Juras Požėla buvo nužudytas, beje, ir vėl mėginama aiškinti, kad Landsbergiai yra žydai. Tai vienas iš mitų, kuriuos kadaise apie šią šeimą skleidė KGB.
Post scriptum
Džiugu, kad tokie portalai kaip „Laisvas laikraštis“ neturi didelio palaikymo visuomenėje, tačiau jo atvirai kenkėjiška veikla tik iliustruoja, kad esama jėgų, kurios akivaizdžiai nori diskrediduoti dešiniuosius ir Dalią Grybauskaitę, o jų darbas ir veikla prieš antrąjį Seimo rinkimų turą tik intensyvėja. Įdomu tai, kad kaip tik šiuo metu, kai rašomas šis straipsnis, paaiškėjo, kad „Laisvas laikraštis“ yra platinamas ir spausdintu pavidalu. Manyti, kad tai neturi nieko bendro su artėjančiais Seimo rinkimais būtų keistoka.
