Alytaus miesto parke, pievelėje prie „Nurimusio varpo“ skulptūros, sutūpė būrys „Vilties angelų“ – alytiškiai prisiminė tremtį išgyvenusius ir jos metu žuvusius lietuvius, paminėjo Gedulo ir vilties dieną.
„Praėjo 75 metai nuo didžiosios tragedijos. Ir atrodo, kaip taip gali būti, kad vidury baltos dienos Europoje okupuojama nepriklausoma valstybė ir agresorius imasi įvairiausių priemonių, genocido, kad išnaikintų lietuvių kultūrą, tautą? Pradeda trėmimus į lietuviams svetimus, nepažįstamus, nežinomus kraštus, kur jų niekas nelaukia išskyrus šaltį ir nepriteklių? Tai yra siaubinga, bet kažkodėl pasaulis tylėjo. Galbūt okupantas tikėjo, kad jie nutautės, mirs. Tačiau dalis lietuvių išgyveno ir įrodė, kad niekuomet nereikia pasiduoti, reikia tikėti į laisvę, į galimybę sugrįžti į savo šalį. Tai stiprybės ir ištvermės pavyzdys mums visiems“, – kviesdamas alytiškius pagerbti tragedijos aukų atminimą tylos minute sakė Alytaus miesto savivaldybė meras Vytautas Grigaravičius.
Savo kūrinius tremties skausmą patyrusių lietuvių atminimui skyrė Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų orkestras, tremtinių choras „Atmintis“. Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai vaidino spektaklį „Trupiniai“, pagal Agotos Daugnoraitės-Vičiulienės, kuri būdama kūdikiu neteko mamos, o baigusi mokyklą buvo ištremta, kūrybą.
Prisiminimais apie šeimą palietusį trėmimą į Sovietų Sąjungą dalijosi ir Seimo narys Julius Sabatauskas. „Mūsų šeima tuo laikotarpiu neteko mano senelio, kuriam buvo vos 38-eri metai“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Minėjimo pabaigoje grojant Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų orkestrui, svečiai padėjo gėles prie „Nurimusio varpo“ skulptūros, stabtelėjo apžiūrėti Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinių ir mokytojų kurtą meninę instaliaciją „Vilties angelas”, simbolizuojančią žmonių turėtą viltį ir stiprų tikėjimą.
Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus informacija
