Politinės audros dėl miškų valdymo, medienos pardavimų jau lyg ir liovėsi. Seime priimtos Miškų įstatymo pataisos, Vyriausybės nutarimai, reglamentuojantys miškų administravimą bei prekybą mediena. Tačiau gamta pagal savo nerašytus įstatymus stebinti nesiliauja. Šiemet sausį audra siautėjo pajūryje, o liepos pradžioje praūžė virš Suvalkijos, vartydama bei laužydama medžius Kazlų Rūdos, Prienų, Kaišiadorių, Ukmergės urėdijose. Miškai kenčia ir nuo sausros bei kitų gamtos anomalijų.
Kaip šiandien po visų negandų jaučiasi miškai, kokia medžių sveikata, teiravomės Valstybinės miškų tarnybos specialistų.
Ir vėl labiausiai
nukentėjo Dubravos urėdija
Prienų urėdas Robertas Judickas „ŪP“ sakė, kad didelės žalos liepos 8-osios škvalas urėdijos miškams nepadarė. Tačiau šios urėdijos kaimynė – Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija (EMMU), kaip ir 2010 m., taip ir šiemet buvo labiausiai nuskriausta. Urėdijos vadovas Kęstutis Šakūnas preliminariai apskaičiavo, kad išvartos ir išlaužos sudaro apie 12 tūkst. kub. m. Tai penktadalis šiai urėdijai skirtos metinės kirtimų normos. Pasak urėdo, nusiaubtos tos pačios girininkijos kaip ir 2010-aisiais.
Praūžusios audros padariniai intensyviai tvarkomi. Urėdo K. Šakūno manymu, per mėnesį pusantro pavyks sutvarkyti.
Šios urėdijos miškuose po 2010 m. audros padarinių likvidavimo daugelyje vietų susidarė nemažos aikštelės, kurios jau užsodintos. Kadangi škvalas siautėjo tose pačiose vietose, medžiai išvartyti tų aikštelių pakraščiuose ir kampuose.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Kazlų Rūdos urėdijoje pažeista 2–3 tūkst. kub. m medžių tūrio, Kaišiadorių – 0,5 tūkst. kub. m, Ukmergės – 200 kietmetrių.
Lietuvos miškai sąlyginai sveiki
„Mūsų miškų būklė niekuo neišsiskiria iš kaimyninių šalių. Panaši padėtis yra Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Bet yra tokių problemų kaip medžių liemenų pavojingų kenkėjų židinių, kurių yra Vokietijoje ir Baltarusijoje, plėtimosi grėsmė. Pas mus tokių kenkėjų dar nėra. Žodžiu, galima sakyti, kad mūsų miškų sanitarinė būklė yra santykinai gera“, – „ŪP“ aiškino Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas.
Pasak specialisto, klimato pokyčiai turi įtakos medžiams. Pirmiausia jie sukelia stresą, kitas dalykas – šiltesnę žiemą lengviau išgyventi vabzdžiams. Stresuotus medžius gali apnikti ligų sukėlėjai. Iš karto pastebimi smulkūs vabzdžiukai – amarai, skydamariai ir kiti į juos panašūs. Šiemet jie visi lengvai peržiemojo. Kai kurių pagausėjo, kiti tapo aktyvesni. Matyti vabzdžių, kurie pažeidžia lapus.
„Yra vadinamų pagrindinių ligų. Jeigu, pavyzdžiui, drebulė ilgiau auga, kuo jos vidutinis amžius ilgesnis, tuo centrinis medienos puvinys intensyviau apninka. Tas pats yra ir su spygliuočiais. Bet eglėms būdinga šaknis pūdanti liga – šakninė pintis. Ji gali pažeisti ir pušis, tik kitaip. Jei pušys pasodintos buvusiuose dirbamos žemės plotuose, šakninė pintis jas apninka anksčiau. Kai pagrindiniais kirtimais kertami eglynai, vertingiausią stiebo dalį tenka išbrokuoti, nes ji būna pažeista centrinio puvinio.
Yra ir kitų ligų, pažeidžiančių lapus. Jos nėra chroniškos. Dėl jų medis anksčiau meta lapus, medžių prieauglis gali būti mažesnis, mažiau šakelių išauga, gali suformuoti mažiau pumpurų. Ir, suprantama, būna mažesnis tūrio prieaugis,“ – apie miškų sanitarinę būklę pasakojo V. Vasiliauskas.
autoriaus nuotrauka
Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas
