Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje kasmet išmetama apie 400 tūkst. tonų maisto. Kiekvienas žmogus per metus išmeta maždaug nuo 40 iki 100 kilogramų maisto atliekų, o 6 kilogramai iš jų – dar tinkami naudoti. Ekspertai sako, kad net ir nedideli pokyčiai kasdienėje rutinoje bei maisto planavime gali padėti šiuos skaičius ženkliai sumažinti.
Parama šaldytais produktais išaugo kone dvigubai
„Tvarumas – tai ne tik įmonių strategija, bet ir kiekvieno iš mūsų kasdieniai pasirinkimai. Visi galime daryti pokytį: planuodami pirkinius, atsakingai vartodami ar aukodami maistą tiems, kuriems jo trūksta. Pirmieji Lietuvoje pradėjome šaldyto maisto paramą „Maisto bankui“, paaukoto maisto kiekiai sparčiai auga – tai įrodo, kad bendromis pastangomis galime pasiekti apčiuopiamų pokyčių“, – sako „Rimi Lietuva“ komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
„Maisto banko“ duomenimis, lyginant 2024 ir 2025 metų vasaros laikotarpius, „Rimi“ paaukotos paramos šaldytu maistu apimtys Lietuvoje išaugo daugiau nei dvigubai. Didžiausias augimas fiksuotas mėsos ir žuvies produktų, taip pat pusfabrikačių ir konditerijos gaminių kategorijose.
Iš viso prekybos tinklas per metus paaukojo beveik 11 tūkst. kilogramų šaldyto maisto. Šaldytas maistas dalijimas laikantis visų saugumo reikalavimų, pasitelkiant „Maisto banko“ turimą automobilį su įrengta šaldymo funkcija.
„Pradėję šaldyto maisto aukojimą suteikėme galimybę stokojantiems žmonėms mėgautis įvairesniu ir visaverčiu maistu – ne tik kruopomis ar konservais, bet ir mėsa, žuvimi bei kitais produktais, kurie įprastai retai pasiekia paramos gavėjus. Šaldytų produktų aukojimas leidžia efektyviau planuoti logistiką ir ilgiau išlaikyti produktų kokybę, todėl toks modelis gali tapti pavyzdžiu kitoms įmonėms bei organizacijoms”, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.
Vis daugiau žmonių renkasi besibaigiančio galiojimo produktus
Maisto švaistymo mažinimas vyksta ne tik per paramą. Kaip teigia komunikacijos vadovė, pastaraisiais metais pirkėjai vis dažniau renkasi besibaigiančio galiojimo produktus, pažymėtus oranžinėmis etiketėmis. Tokie produktai parduodami pigiau, tačiau vis dar visiškai tinkami vartoti.
Remiantis prekybos tinklo duomenimis, 44 proc. „Rimi“ pirkėjų Lietuvoje bent kartą įsigijo produktų su oranžinėmis etiketėmis. Skaičiuojama, kad pernai tai padėjo pirkėjams sutaupyti apie 5 mln. eurų, o kartu sumažino išmetamo maisto kiekį.
„Pastebime, kad pirkėjai vis dažniau renkasi į savo kasdienių pirkinių krepšelius įsidėti nukainotus produktus. Sumažintų kainų maisto produktai suteikia galimybę pirkėjams įsigyti vis dar vartotinų, aukštos kokybės produktų iki 50 proc. pigiau nuo pradinės produkto kainos – akivaizdu, kad tai tampa protingu pasirinkimu ne tik ruošiant kasdienį maistą, bet ir stengiantis kovoti su maistu švaistymu”, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.
Ką galime padaryti kiekvienas?
Prie maisto nešvaistymo gali prisidėti kiekvienas. Štai keli paprasti, bet veiksmingi būdai, kaip švaistyti mažiau:
Planuokite pirkinius. Prieš eidami į parduotuvę, pasitikrinkite, kokių produktų jau turite namuose, ir pirkite tik tai, ko tikrai reikia. Geriausia – susidarykite pirkinių sąrašą. Taip išvengsite spontaniškų pirkinių.
Stebėkite galiojimo datas. Produktus, kurių galiojimas artėja prie pabaigos, laikykite matomoje vietoje.
Naudokite šaldiklį. Užšaldykite duoną, daržoves ar likusius patiekalus – taip ne tik sutaupysite, bet ir ilgiau išsaugosite maistą.
Gaminkite iš likučių. Iš likučių gali gimti patys skaniausi patiekalai – net ir šiek tiek apvytusios daržovės puikiai tinka troškiniams ar sriuboms, vaisiai – kokteiliams.
Apsipirkite taupiai. Produktai, pažymėti oranžinėmis etiketėmis, – puikus būdas sutaupyti ir sumažinti išmetamo maisto kiekį.
Aukokite. Apsipirkdami maisto sau – nepamirškite aukoti. Ilgo galiojimo produktus galima palikti „Maisto banko“ dėžėse, esančiose daugelyje parduotuvių. Net keli konservų indeliai gali tapti svarbia pagalba šeimai, kuriai šiuo metu trūksta maisto.
