Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokinių įspūdžiai
2015 metų balandžio mėnesio pabaigoje Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokiniai, lydimi mokytojų Zitos Šklėrienės, Audronės Pileckienės, Jaunųjų šaulių būrelio vadovo Kęstučio Pilecko, dalyvavo pažintinėje kelionėje po Vokietiją.
Kelionė prasidėjo ankstų balandžio 17 dienos rytą. Vėlai vakare atvykome į Zgoželecą, Lenkijos Respublikos pasienio miestelį, kuriame nakvojome. Tai miestas, turintis 31 684 gyventojus, įsikūręs prie Neisės upės. Įsikūrę viešbutyje, laiko veltui neleidome, kadangi vos už kelių šimtų metrų – jau Vokietijos teritorija. Perėję tiltą per Neisės upę, atsidūrėme jau kitoje valstybėje. Miestelis, kurį nuo Zgoželeco skiria tik Neisės upė, yra Giorlicas. Nuostabiame šio miesto, turinčio 55 350 gyventojų, parke grožėjomis įspūdingais žydinčiais magnolijų medžiais, gėrėjomės preciziškai sutvarkyta aplinka. Į viešbutį grįžome jau sutemus.
Kitą dieną aplankėme Meiseno miestą, išsidėsčiusį Elbės upės slėnyje. Meisenas garsėja porceliano dirbiniais, gaminamais iš kaolinito. Pirmasis Europos porcelianas buvo pagamintas 1710 metais Meisene, kai karališkoji porceliano gamykla buvo atidaryta Albrechtsburgo pilyje. Vėliau porceliano gamykla buvo perkelta į Trybrišo upės slėnį Meisene, kur buvo atidarytas Meiseno fabrikas. Čia iki šių dienų gaminamas aukštos kokybės porcelianas pagal senovės technologiją. Grožėjomis gotikos stebuklu Meiseno katedra, pastatyta ant aukštos kalvos. Dievo Motinos bažnyčioje dėmesį patraukė daugybė iš porceliano pagamintų varpelių. Pasivaikščioję po senovines Meiseno senamiesčio gatveles, turėjome palikti šį senove alsuojantį miestą.
Pakeliui į Drezdeną sustojome prie išpuoselėtos Moritzburgo pilies, kuri buvo kunigaikščio Augusto Stipriojo medžioklės dvaras. Apsupti miškų ir vandens ant dirbtinės salos pastatyti barokiniai rūmai – gražiausi rūmai Saksonijos žemėse. ,,Nebaigta simfonija“ dažnai vadinamas rūmų parkas alsuoja prabangia ramybe, stebina skulptūrų, fontanų gausa.
Atvykome į Drezdeną – vieną gražiausių Vokietijos miestų, įsikūrusį Elbės upės slėnyje. Drezdenas buvo Saksonijos karalių rezidencija. Antrojo pasaulinio karo metais Drezdenas buvo subombarduotas jau karo pabaigoje. Tik suvienijus Vokietijas miestas pradėtas atstatyti. Nuo Briu terasos, vadinamos Europos balkonu, grožėjomės reginiu į Elbės upę su Augusto tiltu bei istoriniais pastatais. Nuo šio balkono atsiveria ir renesansiniai karališkieji rūmai su Karališkąja koplyčia, vienas iš pagrindinių miesto simbolių – Saksonijos valstybės teatras, kuriame vyko daug pasaulinių premjerų, teatro aikštė, garsioji Zemperio opera, baroko šedevras Cvingerio rūmai. Šiuose rūmuose įsikūrę daugybė muziejų, garsiausius iš jų aplankėme. Meno galerijoje žavėjomės Rafaelio „Siksto madona“, Diurerio, Rubenso, Rembranto šedevrais. Žavėjomės prabangaus porceliano, senovinių matavimo prietaisų ekspozicija. Albertinų muziejuje apžiūrėjome brangenybių ekspoziciją, kurios vienas iš akcentų – Augusto Stipriojo kavos servizas iš aukso, emalės ir dramblio kaulo. Muziejųje eksponuojamos 137 auksinės statulėlės, papuoštos 50 tūkstančių deimantų, rubinų, smaragdų ir perlų. Nuo garsiosios Drezdeno katedros bokšto grožėjomės Drezdeno panorama. Atsisveikindami su Drezdeno senamiesčiu, praėjome pro Matematikos – fizikos paviljono fasadą, kur ant juostos šalia daugybės didikų, valstybių herbų, pavaizduotas ir herbas su Lietuvos Vyčiu.
Toliau kelionę tęsėme Berlyno link. Šį Vokietijos didmiestį, turintį apie 3 500 000 gyventojų, pasiekėme jau sutemus. Mūsų laukė jaukus viešbutis. Pernakvoję pradėjome pažintį su Berlynu, Vokietijos sostine bei antru pagal dydį (po Londono) miestu Europos Sąjungoje. Iki 1990 metų Berlynas buvo padalintas į Rytų Berlyną ir Vakarų Berlyną. Po Vokietijos susijungimo pirmasis Vokietijos Budestagas 1991 metais nutarė, kad Berlynas turi tapti suvienytosios Vokietijos sostine ir Bundestagu bei vyriausybės buvimo vieta. Todėl savo pažintį su šiuo Europos didmiesčiu pradėjome nuo istorinės vietos – Reichstago, dabar vadinamo Bundestagu, kur posėdžiauja Vokietijos parlamentas, turintis 631 narį. Praėję atidžią patikrą, atsidūrėme istoriniuose rūmuose, kurie žymi ir Antrojo pasaulinio karo pabaigą – 1945 metų gegužės 9 dieną ant vieno iš Reichstago bokštų buvo iškelta Sovietų Sąjungos vėliava. Greitaeigiu liftu pakilę ant pastato stogo grožėjomės Berlyno panorama, matėme A. Merkel, Vokietijos kanclerės, rezidenciją. Stovint vienoje pastato pusėje driekėsi buvęs Vakarų Berlynas, perėjus į kitą pusę – buvęs Rytų Berlynas. Šiame pastate sutikome turistų iš Lietuvos, kadangi tai pastatas, traukiantis lankytojus iš viso pasaulio.
Kitą pusdienį vaikščiojome po Berlyną. Buvome prie istorinės Berlyno sienos, po Antrojo pasaulinio karo padalijusios šį miestą, likučių. Šis objektas irgi sutraukia daugybę turistų iš viso pasaulio. Matėme Aleksandro aikštę su ,,Neptūno“ fontanu, televizijos bokštą, vaikščiojome garsiąja Unter den Linden alėja ( alėja po liepomis), stovėjome prie Bandenburgo vartų. Iš buvusio Rytų Berlyno į Vakarų Berlyną važiavome metro, po šią Berlyno dalį važinėjome dviaukščiu autobusu, o grįžome prie savo autobuso stovėjimo vietos tramvajumi – išbandėme visas transporto priemones. Berlyne mūsų dar laukė Jūrų muziejus. Vaikščiodami gėrėjomės egzotiškomis jūros būtybėmis, galėjome stebėti aplinką, kurioje jos gyvena, matėme, kaip medūzos per gana trumpą laiką gali pakeisti savo spalvas nuo baltos iki violetinės. Kai kurios muziejaus salės sukonstruotos taip, kad grėsmingi rykliai, rajos ir kiti jūrų grobuonys atsiduria lankytojams virš galvų, galima buvo netgi bandyti skaičiuoti ryklio dantis. Ekskursiją šiame muziejuje vainikavo kėlimasis permatomu stikliniu liftu, kurį iš visų pusių supo milžiniškas akvariumas su jūros žuvimis. Vaizdas buvo nepakartojamas.
Po pietų mūsų dar laukė Tropikų sala – didžiausias tropikų parkas Vokietijoje. Tai 66 000 kvadratinių metrų parkas, kuriame sukurtas tropinis klimatas. Čia mūsų laukė plaukiojimas šiltoje jūroje, poilsis natūralaus smėlio paplūdimyje po palmėmis, Bali lagūna. Kas norėjo, galėjo pasivaikščioti kalvos viršūnėje esančiame atogrąžų miške, kuriame auga 1200 įvairių tropinių augalų ir medžių bei išsidėstę tropikų kaimeliai su įvairiais pasaulio virtuvės patiekalais. Grožėjomės čia gyvenančiais rožiniais flamingais, tvenkiniuose plaukiojančiomis egzotiškomis žuvimis. Paplaukioję, pailsėję, atgavę jėgas leidomės į kelionę.
Kelionė paliko neišdildomą įspūdį, malonias jos akimirkas primena daugybė įspūdingų nuotraukų.
Kelionės įspūdžiais dalijosi Urtė Pileckaitė, Rytenis Šklėrius,
Lazdijų Motiejus Gustaičio gimnazijos mokiniai
