Audris Narbutas
Vilniaus regionas yra didžiulį, tačiau vis dar neišnaudotą potencialą turintis kraštas. Apie tai kaip vystyti Vilniaus krašto ekonomiką, kurti darbo vietas bei plėtoti tiek Vilniaus krašto, tiek ir visos Lietuvos ekonominį potencialą kalbėjomės su tarptautinę patirtį užsienyje kaupusiu, o šiandien Vilniuje savo patirtį realizuojančiu „Investuotojų forumo“ ekspertu Luku Savicku.
Esate sukaupęs nemažą tarptautinę patirtį, kurią šiandien skiriate Lietuvai. Galbūt galėtumėte glaustai papasakoti apie savo tarptautinę patirtį ir kuo šiuo metu užsiimate Lietuvoje?
Studijavau Yorko universitete „Politiką ir tarptautinius santykius“, o magistro studijas pabaigiau Mastrichte Olandijoje. Studijavau „Viešąją politiką“, vėliau kurį laiką dirbau Briuselyje mūsų šalies atstovybėje ir Europos taryboje, bet netrukus grįžau tiesiai į Lietuvą, išgirdęs pirmąją programos „Kurk Lietuvai“ kvietimą grįžti ir prisidėti prie savo šalies gerovės kūrimo. Per tuos metus dirbau su tokiais projektais kaip darbo santykių modernizavimas ir baigęs karjerą „Kurk Lietuvai“ programoje, tęsiau ją „Investuok Lietuvoje“, vėliau vadovavau grupei, atsakingai už investicinės aplinkos gerinimą, o dabar dirbu „Investuotojų forume“ ir esu atsakingas už viešųjų kampanijų iniciatyvas. Be to, visuomet buvau aktyvus įvairių organizacijų narys, pavyzdžiui, dalyvauju Global Shapers( pasaulio ekonomikos forumo iniciatyva sukurtas jaunus profesionalus vienijantis tinklas- aut. past. ) veikloje.
Jūs puikiai išmanote politinių procesų vyksmo specifiką, taip pat investicijų pritraukimą bei darbo vietų kūrimo niuansus. Sakykite vykdant investicijų paiešką svarbesnė yra nacionaliniu mastu vykdoma šalies politika ar savivaldybių įdedamos pastangos? Ar apskritai mūsų savivaldybės padaro viską ką gali? O gal tiesiog teigia, kad turi pernelyg mažus išteklius bei įgaliojimus?
Aš manau, kad viskas priklauso nuo stadijos. Pirmoji stadija yra patekimas į sąrašą valstybių, kurios yra svarstomos kaip galimos vietos investicijoms. Šioje stadijoje Lietuva iš esmės neturi jokių regionų, jokių savivaldybių. Tai yra vienas nedidelis žemės plotelis, kuris yra dažnai vertinamas kartu su Latvija ir Estija. Kalbant apie užduotį pakliūti į ilgąjį ar trumpąjį sąrašą, valstybės nacionalinis vaidmuo yra visiškai kertinis ir pats svarbiausias. Čia mes turime visų pirma užsitikrinti kelis dalykus. Pirmas dalykas yra, jog mūsų šalis neturėtų milžiniško atotrūkio, nagrinėjat skirtingus kriterijus. Šiandien ji būdama tris-dešimtuke – keturias-dešimtuke konkurencingiausių valstybių negali atitrūkti iki 130 vietos pagal kažkokius indekso rodiklius. Tokie atotrūkiai simbolizuoja, kad Lietuva dar nėra susitvarkiusi visų savo sričių taip gerai kaip galėtų. Šitos sritys turi būti sutvarkytos, nes jos kelia susirūpinimą ir dvejonę. Jas tvarkydami turėtume suprasti, kad neužtenka siekti vidurkio, bet turime siekti būti regione pirmi, Europoje pirmi, nes tik su tokia ambicija mes galime būti patrauklūs net ir būdami mažesne rinka.
Ar esu teisus teigdamas, kad šiuo atžvilgiu pagrindinį akcentą skiriate būtent darbo santykių liberalizavimui?
Darbo santykių reglamentavimas buvo investuotojų ir investuotojų forumo apklausose pati problematiškiausia sritis investuotojams. Tad liberalizavimas yra geras dalykas, kuris iš esmės pagerino vieną blogiausiai pagal konkurencingumą Lietuvoje vertinamų matavimo sričių. Tačiau kitos sritys irgi rodo, kad turime nemažų iššūkių. Pavyzdžiui, esame žemiau šimtuko pagal talentų pritraukimą ir jų išlaikymą šalyje. Tai yra sritys, kurios taip pat reikalauja esminių pokyčių. Šiose srityse yra pradėti pokyčiai, tačiau dar nebaigti.
Kokie, jūsų nuomone, būtų svarbiausi pokyčiai? Kur turėtume judėti?
Aš manau, kad ateityje pagrindinis bus talentų fondo klausimas, kuris turi tris sudedamąsias dalis. Pirmoji ir ilgiausia, kurioje reikia padaryti pokyčius yra švietimo sritis bei kvalifikuotų specialistų rengimas. Šiandien turime imtis veiksmų, kad ateityje ši problema išsispręstų, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje kiti du elementai yra labai svarbūs. Visų pirma, mūsų išvykusių talentų susigrąžinimas. Pavyzdžiui, kiek mūsų žmonių dirba Londone su finansinėmis technologijomis, kokios tarptautinės patirtys ir žinios yra sukauptos mūsų išvykusių talentų, tad jų susigrąžinimas yra labai svarbus. Trečiasis tikslas yra talentų iš kitų šalių pritraukimas.
Pažvelkime į mūsų regioną. Vilnius ir Vilniaus kraštas yra du skirtingi pasauliai egzistuojantys vienas šalia kito. Akivaizdu, kad tai yra nenatūrali situacija. Jūsų nuomone, kas pirmiausia galėtų įvykti, kad Vilniaus regionas, kurį šiandien ekspertai laiko reikšmingu faktoriumi ir informacinio karo kontekste, taptų labiau išvystytas? Ką mes galėtume padaryti ir kas turėtų būti daroma artimiausiu metu?
Vilniaus regionas tikrai turi daug potencialo. Potencialas, žinoma, matuojamas įvairiai, tačiau viena iš stiprybių galėtų būti kalbos, kurių mes, deja, neišnaudojame. Ypač reikšmingas galėtų būti lenkų bei rusų kalbų žinojimas, kuriuo tikrai pasižymi šio krašto žmonės. Yra konkrečių pavyzdžių buvę, kai galimi investiciniai projektai galėjo atvykti į Vilniaus regioną, bet tai neįvyko, nes nesulaukėme atsakymo iš savivaldybės.
Galbūt galėtumėte įvardinti šiuos pavyzdžius?
Deja, ši sritis investicijų pritraukime, kurioje nelabai galime įvardinti buvusių galimų projektų, tačiau patirtis sako, kad savivaldybės bendradarbiavimas su agentūra „Investuok Lietuvoje“ yra kertinis. Reikalingi elementarūs dalykai: informacijos prieinamumas anglų kalba, vieno langelio principu veikianti galimo projekto konsultanto funkcija, galimybė identifikuoti aiškiai kur yra tinkama žemės investicijoms, kokios yra nekilnojamojo turto galimybės, kokia yra galimybė rasti tinkamų kvalifikacijų darbuotojų ir juos įdarbinti, kokia yra galimybė lanksčiai bendradarbiauti su profesinio rengimo mokyklomis, kolegijomis bei koreguoti jų programas, nukreipti finansavimą taip, kad būtų rengiami tinkami specialistai. Tai yra tokie ganėtinai elementarūs veiksmai, kuriems labiausiai reikia noro ir matymo, kad į regioną ateinantis investuotojas nėra nereikalinga konkurencija su vietos verslu, o jis tik sujudina rinką, kuria naujas darbo vietas ir galimybę darbuotojams rinktis tarp skirtingų darbdavių, kelia darbuotojų kompetencijas ir atneša puikią patirtį į rinką. Tai yra politinių tikslų suvokimas ir orientacija į juos.
Dėkojame už pokalbį