Ne visos ūkininkų bėdos ir problemos kyla iš nenuspėjamos gamtos ar nenuovokios valdžios. Vargsta ūkininkai ir dėl tarpusavio nesutarimų, nesusikalbėjimo, konkurencijos, neretai primenančios tikrą karą. Tik apie šias bėdas ūkininkai kalba puse lūpų, neįvardydami vardų ir pavardžių, mat reikėtų tiesiai pripažinti – tai yra pažįstami, kaimynai, jų vaikai, draugai… O tiesiai į akis kalbėtis nelengva.
Eurus skaičiuoja
be sentimentų
„Panevėžiečiai kupiškėnams skelbia karą. Subačiaus seniūnijoje sukėlė žemės nuomos kainas iki 150–200 Eur už hektarą. Žemės savininkai, miestuose gyvenantys paveldėtojai reikalauja, kad jų žemę dirbantys ūkininkai mokėtų daugiau, arba atsisako nuomoti, spaudžia, sako ieškosiantys tokių, kurie sutiks su siūloma kaina. Ir atsiranda, kurie sumoka. Skverbiasi pas mus ūkininkai iš kitų rajonų. O iš ko mokėti, kad išlaidos didėja, pajamos mažėja, biudžeto išmokos neauga ir dar, matyt, mažės“, – tokios neramios diskusijos kilo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus tarybos posėdyje.
Ypač sunerimę pieno ūkių šeimininkai, kuriuos ir taip jau į ožio ragą surietė produkcijos supirkėjai, perdirbėjai. Daugelį metų ramiai dirbę iš kaimynų žemės savininkų išsinuomotą žemę, radę kaimynišką sutarimą ir supratimą, dabar ūkininkai pajuto abejingą rinkos dvelksmą, mat geraširdžiams kaimynams pasimirus, miestuose gyvenantys žemių paveldėtojai neturi jokių sentimentų, atjautos ir pirmiausia skaičiuoja eurus ir naudą.
LŪS Kupiškio skyriaus pirmininko Zigmanto Aleksandravičiaus įsitikinimu, dabar subrendo žemdirbių nenuovokumo vaisiai, juk pirmiausia jie skubėjo techniką pirkti, technologijomis rūpinosi, o žemės reikalai, atrodė, dar palauks, kai ateis lengvesni laikai, kai ūkininkai praturtės, tada ir jos daugiau įsigis. Deja, ekonominės sąlygos sunkėja, konkurencija didėja, o laisvos valstybinės žemės nebėra.
Žemės savininkai
panoro savo dalies
Alyvos ugnin dar įpylė pernykštis sąmyšis dėl žemės pardavimo uždraudimo užsieniečiams, erzelis dėl žemės pardavimo saugiklių, įstatymo pakeitimai, papildymai sukrėtė žemės rinką. Žemės savininkai atidžiai įsiklausė ir nutarė tapti lygiaverčiais derybų partneriais, pareikalauti iš ūkininkų savo dalies.
Savininkų žemę dirbantys ūkininkai tokią pakitusią situaciją junta savo kailiu, guodžiasi vieni kitiems, kaimynams, ragina imtis kokių nors sprendimų ir Ūkininkų sąjungos aktyvą. O ką įmanoma padaryti ten, kur turi susitarti dviese abu savo interesų turintys rinkos dalyviai? Kai kurie ūkininkai skundžiasi, kad jau turi atiduoti žemės savininkams visas gaunamas europines išmokas, pigesnį kurą, o sau pasilikti tik neatsiperkantį triūsą ir prakaitą.
Kai kurie ūkininkai nebenuomoja žemių iš nuomos kainas pakėlusių savininkų, tie ieško norinčiųjų dirbti, kuriems trūksta žemės, kurie kuria naujus ūkius. Ar juos galima už tai pasmerkti? Matyt ūkininkams teks apsispręsti, ar toliau verta dirbti ne savo žemę, o savininkams irgi reikės apskaičiuoti, kokia nauda yra patikima ir vertinga, ar priklydėlis ūkininkas ilgai bus dosnesnis už ilgus dešimtmečius žemę dirbusį, tręšusį, puoselėjusį gimtinės kaimyną? O gal miestiečiai patys apsispręs kibti į žemės ūkį, ims arti ir sėti?
Keistos ir valstybinės žemės nuomos
peripetijos
Į ūkininkų posėdį buvo pakviesta ir Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriaus vadovė Aušra Uldukienė, mat ūkininkams nerimą kelia ir valstybinės žemės nuomos keistos peripetijos.
Šiemet rajone sudarytos 66 valstybinės žemės nuomos sutartys, pernai buvo per 40. Plotų apribojimo nėra. Ūkininkams atrodo protinga ir logiška, kad tas, kuris dirba žemę daug metų, privalo turėti pirmumo teisę naujai pretenduojančio tą žemę nuomotis ūkininko atžvilgiu. Deja, yra kitaip, laikinas naudojimasis valstybės žeme nesuteikia ūkininkui pirmumo teisės, turi būti parašytas prašymas ilgalaikei nuomai.
Yra tokių, kurie tai žino ir parašo prašymus, tada neapdairiems ūkininkams belieka stebėtis ir piktintis, kad atklydęs svetimasis iš kažin kur šeimininkauja jo daugelį metų prižiūrėtuose laukuose. Būna taip, kad iki kitam naudotojui atmatuotų valstybinės žemės sklypų net nėra kelių privažiuoti. Tada važiuoja nepasiklausę per kito ūkininko pievas ir laukus. Kyla konfliktų, pykčių. Ūkininkai dėl to kaltina Nacionalinę žemės tarnybą, kuri turėtų viską sužiūrėti, įvertinti ir laiku informuoti apie bręstantį konfliktą.
Tokias ūkininkų papasakotas situacijas tarnybos vadovė pakomentavo trumpai: „Servitutiniai, bendrojo naudojimo keliai projektuojami tik valstybinėse žemėse, o kitais atvejais reikia ūkininkams tartis, derinti pozicijas, kitos išeities nėra.“
Į ūkininkų pageidavimą, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistai informuotų ūkininkus apie pretenduojančiuosius nuomotis jų dirbamą valstybės žemę, tarnybos vadovė atsakė, jog įstatymai prievolės pranešti nenumato, kupiškėnai negali būti pirmesni už kaimyninių rajonų ir visus kitus norinčius žemę nuomotis ūkininkus.
Po abejonių –
sutarta bendrauti
Ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininko Z. Aleksandravičiaus toks atsakymas neįtikino, jo manymu, galima tarnybai su ūkininkais bendrauti ir bendradarbiauti nepažeidžiant įstatymų, nedemonstruojant tokio abejingumo ir nejautrumo savo krašto ūkininkams. Skyriaus pirmininkas sakė svarstysiantis ir apie nepasitikėjimą tarnyba, jeigu tokie atvejai kartosis.
Visgi po tokių kritikos strėlių sutarta bendrauti ir bendradarbiauti, A. Uldukienė informavo, kad šiemet bus priimamos paraiškos rengti žemės konsolidavimo projektus, bus tam teikiama europinė parama, tačiau kol kas dar stinga tikslios informacijos, neaiškūs prioritetai, ūkininkams reikia sekti skelbiamą informaciją. Konsolidacijos galimybės ypač aktualios didesniųjų augalininkystės ūkių šeimininkams.
Galima ir kitokia žemėvaldos stambinimo galimybė – žemės sklypų mainymas, apie tai ūkininkams paaiškino notarė Asta Grambienė. Dabar daugelio ūkininkų žemės yra skirtingose vietovėse, nedideliais laukais išsklidusios, juos galima pasikeisti, sustambinti žemės valdas.
Mainų galimybės
Mainų galimybės atsirado pernai gegužės 1 dieną, bet iki šiol Kupiškio rajone, pasak A. Grambienės, nesudaryta nė viena tokia sutartis. Jei žemės vertės yra skirtingos, tada sutariama dėl priemokos. Svarbu, kad sandoris nebūtų apsimestinis, tariamas, tarkime, žemė mainoma į šaldytuvą. Jeigu sandoris vyksta išsimokėtinai, visos sąlygos turi būti įrašytos susitarime, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų ir trukdžių.
Šiuo metu žemės sandoriai dėl įstatymų painiavos, numatytųjų žemės pardavimo saugiklių yra sustoję arba įstrigę, trukdo teisės aktų painiava ir pertekliniai apribojimai.
Ūkininkų sąjungos tarybos posėdyje aptarta galimybė įkurti Kupiškyje dar vieną žemdirbių organizaciją – Agronomų sąjungos skyrių. Patyrusių agronomų, kurių patirtis praverstų imliam žemdirbių jaunimui, šiame krašte nestinga, tik reikia iniciatyvos ir entuziazmo, ir to čia netrūksta. Ūkininkai turi šansų išnarplioti visas tarpusavio nesutarimų painiavas, veiksmingai bendradarbiauti be skriaudų ir nuoskaudų, bet tam reikia ir žinių, ir noro.
Virginija JUŠKIENĖ
„ŪP“ korespondentė