Kaunietę Nataliją Stankevičienę ir Raudondvaryje gyvenančią Sigitą Liatekę sieja ne tik artimas giminystės ryšys. Elektroninę parduotuvę įkūrusios mama ir dukra – bendramintės ir bendradarbės, riešinių mezgimo technika kuriančios įstabius aksesuarus.
Preciziškas darbas
Rožės, lelijos, našlaitės, ramunės, aguonos – visas nepakartojamas darželio gėlynas, abstraktūs ir griežti geometriniai motyvai, liaudies lobyno atspindžiai… Karoliukas prie karoliuko jie skleidžiasi riešinėse, ant piniginių, proginių rankinių, telefonų dėklų, puošia kepures. Su mažomis išimtimis visi aksesuarai megzti itin daug kruopštumo reikalaujančiu pilnaviduriu mezgimo būdu, kai kiekvienoje mezginio akelėje – po karoliuką.
„Vienai maždaug 15 cm pločio riešinei tenka suverti 3 850, rankinei – 5 200 ir daugiau karoliukų“, – sako N. Stankevičienė.
Natalija rankdarbių madų nesivaiko, nelanko kursų ar seminarų: domisi tomis technikomis, kurios ją kuo nors patraukia, nesvarbu, kad nėra populiarios. „Mama labai vertina rankdarbius, kuriems atlikti reikia daug preciziško darbo“, – pastebi Sigita.
Visų grožybių pradžių pradžia – riešinės. Jas megzti prieš septynerius metus Nataliją išmokė draugė, ji ir paragino įsigyti Filomenos Juškienės knygą „Riešinės“. Netrukus kaunietė išmėgino beveik visus knygoje pateiktus motyvus, tiesa, prieš tai rūpestingai atsirinko plonos vilnos siūlus, tinkamo storio virbalus, atrado čekiško stiklo karoliukus ir išmoko greitai juos suverti ant mezginio siūlo. Kuo daugiau mezgė, tuo raštai tapo spalvingesni, sudėtingesni, tuo daugiau karoliukų reikėjo.
Raštų mezginiams N. Stankevičienė randa žurnaluose, internete, neretai ir pati sugalvoja naujų – šis kūrybos etapas kartais trunka visą savaitę.
Nors karoliukų vėrimas ant siūlo reikalauja daug pastangų, Natalijai sunkiausia suderinti mezgimo siūlų ir raštams naudojamų karoliukų spalvas: mezginyje karoliukai keičia spalvą.
„Ne kartą būtent dėl karoliukų spalvos mamai teko ardyti įpusėtą mezginį. Tačiau jai svarbiausia kokybė“, – sako Sigita, padedanti sudaryti madingus, šiuolaikinius spalvų derinius.
Kūrybinis tandemas
Pasakiško grožio riešinėmis N. Stankevičienė puošėsi pati, dovanojo dukroms, bet daugiausia jų tvarkingai gulė į spintą. Sigita neapsikentė – paragino mamą savo darbus sudėti į feisbuką, o augant susidomėjimui prieš metus sukūrė elektroninę parduotuvę megztosriesinės.lt.
„Mamą teko ilgai įkalbinėti. Jai atrodo, kad kitos moterys kuria kur kas gražesnius dalykus, o tai, ką daro ji, neverta dėmesio. Galiausiai sutarėme: ji bus mezgėja, aš – vadybininkė: tvarkysiu parduotuvės reikalus, bendrausiu su klientais, o idėjas generuosime abi. Taip papildydamos viena kitą judame į priekį“, – sako Sigita.
Pradėti megzti rankines paskatino atsitiktinumas. Kartą Natalija neapskaičiavo ir numezgė per ilgą riešinę. Ardyti gaila, todėl dukra pasiūlė padaryti miniatiūrinę rankinę: mama susiuvo šonus, įsiuvo pamušalą, pritaisė užsegimą su rankenėle. Rezultatas nustebino jas pačias ir labai greitai sudomino originalumą vertinančias moteris.
„Riešinių technika mama numezgė 30 rankinių. Jos labai puošnios, bet aš savąją jau trejus metus nešioju beveik kasdien: ji –
išskirtinė, todėl atstoja kitus aksesuarus. Beje, nors nedidelė, joje telpa būtiniausi daiktai“, – tikina S. Liatekė.
Pomėgis tapo verslu
Įkūrusi elektroninę parduotuvę Sigita sumanė įrodyti, kad riešinių technika mezgami pilnaviduriai aksesuarai su karoliukais tinka įvairaus amžiaus moterims, svarbu pasirinkti derančio stiliaus, spalvų drabužius. Ji pasitelkė stilistę, ši patarė nufotografuoti Natalijos sukurtais aksesuarais pasipuošusias skirtingo amžiaus moteris. Skirtingų kartų moterų fotosesija prie Raudondvario pilies sužavėjo daugelį, o kūrybinį mamos ir dukters duetą įkvėpė naujoms paieškoms.
„Pradėjome daryti telefonų dėklus, megztomis juostomis papuošėme trikotažinio aksomo kepuraites. Ateityje galvojame megzti diržus, pasiūlysime originalius planšetinių kompiuterių dėklus, – dalijasi ateities planais S. Liatekė. – Neretai patys klientai paprašo numegzti ką nors įdomaus. Štai viena ispanė užsakė numegzti „riešinę“ kaklui – tamsios spalvos aukštą apykaklę primenantį aksesuarą. Jį mama papuošė geometrinių raštų motyvu.“
Socialinė darbuotoja, dirbusi su rizikos šeimomis, VU baigusi ekonomikos studijas Sigita dabar motinystės atostogose – augina du vaikelius, jos mama Natalija prieš kelerius metus neteko darbo, o įsidarbinti brandaus amžiaus moteriai, žinia, nėra lengva.
„Mezgimas padeda ne tik užsimiršti, bet ir prasmingai leisti laiką. Jis man tikrų tikriausia psichoterapija, – šypsosi unikalių rankdarbių kūrėja. – Būna, pradedu megzti riešines, metu virbalus į šoną, griebiu kitus ir plušu prie naujos rankinės. Vyras nepyksta: jis – tolimųjų reisų vairuotojas, todėl namuose būna retai. Grįžęs visada pasidomi, ką gražaus sukūriau, nes jaunystėje pats mėgo nerti servetėles.“
Eglė Leonovienė, „šeimininkės“ korespondentė
„Saulės pievos“ nuotraukos
