Daug metų gėles auginantys Eglė ir Aidas Jasiulevičiai tikina, kad mus supantys augalai yra gyvi, tad kaip ir žmonėms, jiems reikia gerų emocijų. Dielinės kaime (Marijampolės sav.) šešiuose didžiuliuose šiltnamiuose jų puoselėjamos gėlės stebina savo grožiu ir įvairove, jomis puošiami miestų ir miestelių, gyvenviečių ir kaimelių aikštės, parkai, gėlynai. Kone visi aplinkos grožiu besirūpinantys šio krašto žmonės žino kelią į Jasiulevičių sodybą. Jie augina tūkstančius gėlių, kiekvienam augalėliui negaili dėmesio ir meilės, o savo nelengvą darbą vadina malonumu.
Augo tarp gėlių
Aidas linkęs filosofiškai žvelgti į gyvenimą ir jį supančią aplinką. Jis teigia, kad gėlės yra gyvas organizmas, kaip ir žmogus, jos turi savo aurą, savo charakterį, įvairių savybių. „Kaip su augalu elgsiesi, taip jis ir augs. Esu įsitikinęs, kad su jais ar tarp jų reikia gražiai kalbėti, skleisti geras emocijas. Jei pyksi, keiksi, gėlės neaugs. Jos žmogui teikia daug džiaugsmo, ramina. Be to, kiekviena spalva savotiškai vei-
kia – vienos ramina, kitos tonizuoja, suteikia geros energijos. Egzistuoja augalų spalvų, kvapų terapija, žmogus su tuo neatsiejamai susijęs“, – teigia Aidas.
Nuo mažens Aidas augo tarp gėlių – jo močiutė labai mylėjo gėles ir daug jų augino, paskui mama, tad jis sako, kad gėlininku tapo nuo pat gimimo. Ir Eglė apie gėles žino labai daug, abu pabrėžia, kad jie labai myli savo darbą, o augalai tai jaučia, todėl taip gražiai auga ir žydi.
Eglė su Aidu gyvena Marijampolėje, o sodybą su šiltnamių ūkiu vadina darbo vieta. Daugiau kaip prieš 30 metų Aido tėvai pirko sodybą Dielinės kaime ir iš Marijampolės čia persikėlė gyventi. Daug metų čia augino daržoves: kopūstus, agurkus, pomidorus ir tai buvo jų papildomas uždarbis. Maždaug prieš 15 metų daržoves pakeitė gėlės. Jas auginti pradėjo Aido mama, paskui į tai įsijungė Eglė ir Aidas, o dabar jiems jau padeda jų sūnus.
Pradėjo nuo dviejų didelių šiltnamių
Dabar turi šešis didžiulius šiltnamius, kuriuose darbas vyksta visus metus, ir du daigynus. Pačios pirmosios gėlės buvo petunijos, gvazdikėliai ir tik vėliau ėmė auginti įmantresnes, auginių parsisiunčia iš Nyderlandų, Izraelio ir kitų šalių.
„Bendraujame su Lietuvos gėlininkais, tad stengiamės ir iš jų įsigyti šį tą įdomaus. Pastebėjome, kad žmonės dažnai ieško kažko naujo, nematyto, bet paskui vėl renkasi pamėgtas tradicines gėles. Ypač šiuo metu populiarios pelargonijos. Nereiklios gėlės, jos ilgai ir gražiai žydi, tad yra mėgstamos. Kažkada daugiausia žmonės dairėsi gėlių kapams papuošti, buvo populiarūs gvazdikėliai, „ledinukai“, begonijos, sprigės, našlaitės. Kai daugiau ėmė važinėti po svečias šalis, pamatė, kaip gražiai galima sutvarkyti aplinką, įrengti gėlynus, tuomet panoro ir patys gražiau prie savo namų tvarkytis. Juntame, kad žmonių poreikis puošti aplinką didėja, tad stengiamės užauginti pačių įvairiausių gėlių. Neauginame nei rožių, nei gvazdikų, daugiausia – vazoninių gėlių, taip pat tinkančių gėlynams, alpinariumams, parkams, aikštėms puošti. Visos jos – vienmetės. Taip susikūrėme savą vers-
lą“, – teigia Eglė ir Aidas. Kai kas teiraujasi, ar įmanoma iš to pragyventi. turbūt taip, nes tai dideli kiekiai, kitaip kažin ar iš to pavyktų verstis. Tačiau mums tai ne tik darbas, bet ir malonumas. Žinoma, būna, kad nepasiseka, bet jau turime nemažą patirtį, išmokome atsirinkti, ką, kiek ir kaip sodinti, auginti. Labai pavargstame, bet visą nuovargį atperka nuostabus žydėjimas.
Nuo žiemos iki rudens pabaigos
Šiltnamiuose darbų sezonas prasideda jau sausio mėnesį ir tęsiasi ligi vėlyvo rudens. Gėlininkai šiek tiek atsikvepia tik lapkritį ir gruodį, o nuo sausio vėl įsisuka į darbus. Kartais Eglė ir Aidas pasidovanoja sau atostogų kelionę į saulėtą šalį, bet dažnai keliauti, anot jų, nėra galimybių. Aktyviausias jų darbymetis būna nuo balandžio vidurio iki vasaros pabaigos. Kai sezonas, Aido darbo diena šiltnamiuose prasideda nuo 4 val. ryto, mat reikia pagal užsakymus išvežioti gėles. O Eglė pradeda darbą nuo 8 val. ryto. Abu laikosi griežtos nuostatos, kad darbo diena turi baigtis 17 val., būtent tokiu laiku jie uždaro šiltnamius ir išvyksta iš sodybos. Kitaip, pasak jų, iki vėlumos čia būtų žmonių.
Jasiulevičių užaugintomis gėlėmis puošiasi keturi miestai: Marijampolė, Vilkaviškis, Kazlų Rūda, Kalvarija, o kur dar seniūnijos, įvairios firmos, įstaigos, kavinės, pavieniai žmonės… „Turime nemažai nuolatinių užsakovų, kurie iš anksto suplanuoja, ko jiems ir kiek reikės, atveža lovelius, vazonus, mes susodiname, paauginame ir jie pasiima. Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonija taip pat nemažai čia užsako gėlių, jie labai gražiai tvarko savo vidaus aplinką, o gėlynais rūpinasi patys nuteistieji. Savo gėles vežame ir į turgelius, nes ten gali paprašyti geresnės kainos nei parduodant iš namų. Tačiau dauguma žmonių žino, kur mūsų šiltnamiai, ir atvyksta būtent čia gėlių įsigyti“, – sako Jasiulevičiai.
Dabar jie augina daugiau kaip šimto pavadinimų gėles, o gal ir dar daugiau – šiltnamiuose akys raibsta nuo jų įvairovės ir spalvų. Metus čia savo žydėjimu pradeda ir pabaigia našlaitės. Paskui žiedus išskleidžia daugybė kitų gėlių, o rudenį sezoną baigia chrizantemos, viržiai. Šiltnamiuose ne tik ant žemės auga, bet ir ore supasi tūkstančiai žydinčių augalų. Anot gėlininkų, žmonės yra pamėgę pakabinamas augalų kompozicijas, jie nori spalvų, augalų įvairovės.
Tad Eglė ir Aidas nuolat kūrybiniame procese – komponuoja pakabinamuose vazonuose įvairiausių augalų derinius. „Stengiamės stebėti žmonių poreikius, patys nuolat domimės naujovėmis, vykstame į gėlininkų susitikimus. Antai gėlininkas Simas Zareckas Zapyškyje kasmet rengia tradicinį susitikimą, į kurį suvažiuoja gėlininkai iš visos Lietuvos, ten vyksta seminaras, susipažįstame su naujomis gėlių veislėmis, jų priežiūros priemonėmis, tarpusavyje aptariame įvairius rūpimus klausimus“, – tikina žinomi Marijampolės regiono gėlininkai.
Gėlės mėgsta, kai jomis rūpinamasi
„Kiekvienam augalui reikalingas tam tikras mikroklimatas, stengiamės, kad vieniems būtų daugiau saulės, o kitiems – pavėsio, drėgmės kiekius balansuojame. Jei karšta, gėles laistome kasdien. Šiltnamiuose yra išvedžiota speciali laistymo sistema. Beje, dabar jau yra ir vazonų, kuriuose įrengtas drėkinimas. Kabantį augalą karštomis dienomis kartais tenka laistyti ir po porą kartų, kartais reikia mažiau lieti, nes ima pūti šaknys, gelsti lapai. Augalą reikia stebėti – negalima jo nei perdžiovinti, nei perlaistyti. Mes sodiname gėles į nerūgštingą durpių substratą ir įmaišome lėtai tirpstančių trąšų. Pirmus tris mėnesius gėles pakanka tik vandeniu palaistyti, bet jei lapeliai ima gelsti, aišku, kad augalui trūksta maisto medžiagų ir jį reikia arba persodinti, arba papildomai patręšti, – patarimais dalijosi patyrę gėlininkai. – O kiekvienai gėlei kuo minkštesnė, geresnė žemė, tuo geriau. Kuo gėlei bus daugiau erdvės, tuo ji bus vešlesnė. Reikia mokėti stebėti augalus, suprasti, ko jiems reikia, nelaukti, kol liga ar kenkėjai nualins. Be chemikalų sunku apsieiti, ne visada gelbsti liaudiškos priemonės. Kadangi auginame daug gėlių, neeksperimentuojame mėgėjiškais būdais. Svarbiausia – nuolatinė augalo priežiūra, tuomet jis gražiai atrodys. Be to, viską reikia daryti su meile.“
Paklausti, ar egzistuoja gėlių mados, Jasiulevičiai tikina, kad būna tam tikros tendencijos. Antai vienais metais buvo labai populiarios surfinijos, dabar grįžtama prie pelargonijų. Pasak Eglės, kai kurie žmonės linkę koncentruotis tik į tam tikras spalvas, kai kurie mėgsta margus gėlynus. „Būna ir taip, kad žmonės gėles derina prie namo spalvos, teiraujasi, kokios pakabinamos gėlės prie jo derėtų. Pastebėjome, kad aplinkai puošti žmonės dažniau renkasi ryškias spalvas. Mes patariame, ką su kuo tinka derinti, kad prie ryškių akcentų labai gražu ir šviesesni.
Tačiau dažnai išgirstame atsakymą, jog blankių spalvų pievose daug, o norint pasipuošti, reikia ryškesnių – kad iš tolo būtų matyti. Raudona gėlių spalva bene pati populiariausia, o mažiausiai paklausi balta. Suvalkijoje juk ir tautiniai drabužiai, prijuostės ryškesnių nei kituose regionuose spalvų, tad nenuostabu, kad šio krašto žmonės ryškias spalvas mėgsta“, – šypsosi Eglė.
Paklausti, ar neketina plėsti savų gėlynų, Jasiulevičiai tikina, kad kol kas jiems šešių šiltnamių per akis. „Juk daug žmonių išvažiuoja iš Lietuvos, gal niekam tuoj mūsų gėlių nereikės, bet tikėkimės, kad likusieji nepraras noro tvarkyti ir puošti savos aplinkos“, – viltingai užbaigė pokalbį Aidas.
Milda JONKIENĖ
