Jau ne vienerius metus atliekas rūšiuojančioms šeimoms klausimas, kodėl tai reikia daryti, nekyla. Tačiau net ir aktyviai rūšiuojantys žmonės kartais susiduria su problema, kai būna neaišku, į kurį konteinerį mesti vieną ar kitą atlieką. Dvejonių iškilo ir atliekų rūšiavimo varžytuvėse „Rūšiuok atsakingai“ Birštone dalyvavusioms šeimoms.
Papramogauti į rugsėjo 12 dieną Birštone vykusią vietos bendruomenei ir svečiams skirtą šventę „Pamilk lietuvišką pirtį“ atėję lankytojai savo jėgas galėjo išbandyti ir atliekų rūšiavimo varžytuvėse. Prie starto linijos stojo trys šeimos. Jos gavo pilnus maišus atliekų, kurias per tam tikrą laiką turėjo išrūšiuoti į tam skirtus atliekų konteinerius: plastiko, popieriaus, stiklo ir mišrių atliekų.
Visoms šeimoms atliekų rūšiavimas buvo ne naujiena. „Rūšiuojame ir namuose. Nepasakyčiau, kad tai darome labai griežtai, bet tikrai stengiamės. Kai ko pasimokome ir iš savo vaikų. Jie jau darželiuose mokomi, kaip tai taisyklingai daryti“, – sakė Regina Stapčinskienė, prisipažinusi, kad daugiausia problemų kelia atliekos, kuriose yra ir popieriaus, ir plastiko.
„Kai aiškiai matyti, kad tai yra stiklas ar plastikas, tai viskas aišku, bet pasitaiko atvejų, kai matai ir plastiką, ir popierių, ir nežinai, kaip pasielgti. Problemų kelia ir mišrių atliekų konteineriai. Ant jų parašyta daug informacijos, ko mesti negalima, tad kartais tiesiog sunku atsirinkti“, – apie problemas, su kuriomis tenka susidurti rūšiuojant, pasakojo R. Stapčinskienė.
Kitas varžybų dalyvis Nerijus Valys tikino, kad rūšiuoja ne tik jo šeima, bet ir pažįstami, draugai. „Galbūt šimtu procentų visko nežinome, bet rūšiuojame. Vienas mano pažįstamas netgi buvo sukūręs specialią šiukšliadėžę su skyriais, kad būtų galima iš karto atskirti atliekas. Pastebime, kad rūšiuoja vis daugiau žmonių“, – pasakojo N. Valys.
Varžybų metu paaiškėjo, kad rūšiavimo įgūdžių turi visos šeimos, bet geriausiai tai sekėsi Kocių šeimai, padariusiai tik vieną klaidą. Šeima popierinę servetėlę išmetė į popieriaus atliekų konteinerį, nors ji turėjo atsidurti mišrių atliekų konteineryje, kaip neperdirbama atlieka.
„Mūsų namuose rūšiuoja visi. Vaikai tai daryti mokomi darželiuose, mokyklose. Mes, tėvai, taip pat skaitėme jų knygeles apie rūšiavimą. Mokėme juos ir kartu mokėmės patys“, – sakė Kocių šeima, pastebėjusi, kad kurie žmonės su atliekomis vis dar elgiasi neatsakingai ir meta, kur papuola. Baldus palieka prie konteinerių, o ne veža į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Visos šeimos tvirtino, kad informacijos apie rūšiavimą užtenka, svarbiausia, kad žmonės tuo domėtųsi. Varžybų dalyvių teigimu, rūšiavimo varžytuvės taip pat buvo naudingos, nes leido jau ne pirmus metus rūšiuojantiems pasitikrinti savo žinias, išsiaiškinti, ar viską daro teisingai.
Jau penkerias rūšiavimo varžytuves, kurias inicijuoja Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras ir viešoji įstaiga Pakuočių tvarkymo organizacija, surengęs VšĮ „Motyvatoriai. LT“ vadovas Juozas Adomaitis pastebėjo, kad rūšiuoja apie 70 procentų gyventojų. Kiti tai daryti norėtų, bet tikina neturį tam sąlygų. Ir tik maža dalis atliekų rūšiavimui ir juos supančiai aplinkai yra visai abejingi.
„Dažnai žmonės bendro pobūdžio pakuotes, kuriose yra plastiko, meta į popieriui, o ne plastikui skirtus konteinerius. Daug kas nežino, kur mesti popierines servetėles. Jos dažniausiai būna riebaluotos, jų perdirbti negalima, tad popieriaus atliekų konteineryje joms ne vieta. Visus priėjusius prie mūsų, varžybų organizatorių, palapinės žmones vaišinome saldainiais, kurių blizgius popierėlius daugelis norėjo mesti į popieriaus atliekų konteinerį, nors reikėtų į plastiko“, – pasakojo J. Adomaitis.
Jo teigimu, pasitaiko žmonių, vis dar tikinčių mitu, kad iš konteinerių atliekos automobilyje supilamos į tą pačia krūvą, nors iš tikrųjų automobilyje yra skirtingi skyriai.
„Gal reikėtų patį automobilį nudažyti skirtingomis spalvomis, kad žmonės žinotų, kur jame kokios atliekos pilamos. Viena moteris pasakojo, kad kai kuriose užsienio šalyse ant pačių pakuočių būną parašyta, kur ją reikia išmesti, tad rūšiuojantiems žymiau paprasčiau. Manu, tai labai gera idėja. Užtektų pakuotes kur nors kamputyje pažymėti skirtingomis spalvomis, pagal tai, į kurį konteinerį jas reikia mesti“, – kalbėjo J. Adomaitis.
Jis tikino, kad žmonės į rūšiavimo akcijas reaguoja teigiamai, stabteli padiskutuoti, pasidomėti, pasidalinti su atliekų rūšiavimu susijusiomis problemomis. Šįkart kiekvienas žinias pasitikrinti galėjo ir atsakydamas į testo klausimus. Vieniems sekėsi prasčiau, kitiems geriau, bet kiekvienas naudos gavo, nes ko nežinojo – išmoko.