• vieną kartą per einamųjų metų ketvirtį siekiantieji valstybės pagalbos turi į centrinę duomenų bazę (CDB) suvesti arba pranešti teritorinei VMVT laikytojo, laikymo vietos duomenis ir laikomų kiaulių skaičių, užpildydami GŽ-1 formą.
• Ne rečiau kaip 2 kartus per metus nesiekiantieji valstybės pagalbos, kiekvieno pusmečio sausio ir liepos mėn. turi į CDB suvesti arba pranešti teritorinei VMVT laikytojo, laikymo vietos duomenis ir laikomų kiaulių skaičių, užpildydami GŽ-1 formą.
Visi kiaulių laikytojai privalo laikytis Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. B1-384 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. B1-372 redakcija).
Afrikinio kiaulių maro požymiai:
• karščiavimas (40,5 – 42 °C);
• ankstyva leukopenija ir trombocitopenija (48-72 valandos);
• odos paraudimas (baltosioms kiaulėms) apie ausis, uodegą, galūnių distalinę dalį, pilvą ir krūtinę;
• anoreksija, cianozė ir koordinacijos sutrikimas (pasireiškia per 24 – 48 valandas iki mirties);
• padidėjęs pulsas ir kvėpavimo dažnis;
• vėmimas, viduriavimas (kartais su krauju);
• užsikrėtus mirtis dažniausiai pasireiškia per 6 -13 dienų, tačiau gali ir po 20 dienų;
• paršavedėms gali sukelti abortus;
• naminių kiaulių mirtingumas siekia 100 proc.
Ūkininkai turėtų kasdien stebėti savo kiaules, o pamatę neįprastus požymius turi nedelsiant jas izoliuoti ir kreiptis į vietos privatų veterinarijos gydytoją arba teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus. Taip pat galima visą parą skambinti nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.
Iki šiol nėra sukurta jokių afrikinio kiaulių maro gydymo metodų ar efektyvios vakcinos, apsaugančios nuo šios ligos. Tad susirgusios kiaulės nėra gydomos, o utilizuojamos. Siekiant užkirsti kelią virusui plisti, naikinamos (deginamos ar užkasamos ne mažesnio nei 2 m gylio duobėse) ne tik kiaulių gaišenos, bet ir menkavertis turtas, ūkyje laikyti pašarai.
Tvartai ir jų aplinka dezinfekuojami tris kartus. Nustačius, kad tvartų dezinfekcija nėra efektyvi, gali būti priimtas sprendimas naikinti ir juos.
Nuostoliai patirti likviduojant ligos židinį kompensuojami tik už registruotas kiaules.
Kaip saugotis nuo afrikinio kiaulių maro
Ūkius, kuriuose laikomos kiaulės, reikia aptverti, kad nepatektų laukiniai gyvūnai.
Į teritoriją atvykstančios transporto priemonės turėtų pervažiuoti per dezinfekciniu skysčiu padengtą kilimą, o apatinė sunkiųjų transporto priemonių dalis – apipurškiama dezinfekciniu skysčiu.
Prie kiekvieno įėjimo į tvartą ir pagalbines patalpas turėtų būti pakloti dezinfekciniai kilimėliai.
Į kiaulių laikymo vietą negali patekti pašaliniai asmenys.
Labai svarbu nelaikyti kiaulių lauke, kad būtų užkirstas kelias laukinių gyvūnų sąlyčiui su jomis.
Pašarus rekomenduojama pirkti tik iš patikimų pardavėjų ir laikyti maišuose, nuo kenkėjų apsaugotoje atskiroje patalpoje.
Griežtai draudžiama kiaules šerti maisto atliekomis.
Daugiau informacijos rasite Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos internetiniame tinklapyje www.vmvt.lt.
