Nukentėjusios vejos, supuvusios dekoratyvinių augalų ir vaismedžių šaknys, sunykusios ištisos daržų lysvės, kiemai, virtę purvynais – tai tik dalis nuostolių, su kuriais šią lietingą vasarą susidūrė gyventojai. Anot ekspertų, kai kurie žmonės iki šiol tebetvarko liūčių sukeltus padarinius ir jiems tenka plačiai atverti pinigines – nuostoliams sutvarkyti prireikia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
Lietuvos želdintojų asociacijos prezidentė Ingrida Vainauskienė sako, jog tokia lietinga vasara – tikras išbandymas gyventojams ir jų kiemams. Anot jos, gausios liūtys pirmiausia išryškino, ar sklypuose tinkamai įrengti drenažai bei nuolydžiai.
„Ten, kur šie sprendimai buvo nepakankamai gerai paruošti, kaupėsi vanduo ir sukėlė nemažai problemų. Kalbant apie augalus, sunkiausiai liūtis atlaikė erikinių šeimos augalai – rododendrai, šilauogės, spanguolės. Gyventojai, kurių kiemuose gausu spygliuočių – eglių, pušų, kėnių – taip pat pastebėjo, jog pastarieji pradėjo mesti spyglius. Sunkiai prie gausaus lietaus prisitaiko ir dekoratyviniai krūmai bei vaiskrūmiai, tad šią vasarą nuostolių patyrė ir auginantys levandas, rožes ar slyvas“, – vardina I. Vainauskienė.
Be to, anot ekspertės, liūtys išplovė žvyro takus, išnešiojo žemę, išjudino takelius – viskam sutvarkyti reikia ne tik laiko ir žinių, bet ir nemažų finansinių resursų:
„Tai, kiek pinigų reikės kiemui atstatyti, priklauso nuo sklypo dydžio, padarinių masto ir rekonstrukcijos lygio. Kuo didesnis sklypas, tuo daugiau darbų ir medžiagų prireikia. Svarbu ir tai, ar užlieta tik veja, ar sunaikinti dekoratyviniai augalai, vaismedžiai, daržai, taip pat – ar pažeista danga bei tvoros pagrindas. Skiriasi ir reikalingų darbų lygis – kartais pakanka sutvarkyti ir persėti žolę, bet neretai būtina atlikti drenažo darbus, iš naujo apsodinti želdinius ar atkurti visą dangą. Jei smulkūs darbai gali būti sutvarkomi išleidus kelis šimtus eurų, didesnei žalai sutvarkyti prireikia ir kelių tūkstančių eurų.“
Taupydami nesusimąstome apie gamtos sukeltą žalą
„Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė pažymi, jog nors vis daugiau žmonių taupo nenumatytiems gyvenimiškiems atvejams, tačiau apie stichinių nelaimių pasekmės piniginei dažnai nesusimąsto.
„Galvodami apie situacijas, kada mums gali prireikti atsidėtų lėšų, žmonės dažniausiai įvardija ligą ar darbo netekimą. Tačiau klimato kaita ir vis dažnėjančios stichijos parodė, jog realybėje nenumatytų gyvenimiškų situacijų gali būti kur kas daugiau ir įvairesnių. Liūtys ar vėtros ilgai puoselėtą ir prižiūrėtą kiemą gali nuniokoti per vieną dieną ar net kelias valandas, o tvarkymo darbai neretai užtrunka kelis mėnesius ir kainuoja tiek, kiek šeima būtų taupiusi kelerius metus. Todėl planuojant biudžetą svarbu numatyti rezervą ir gamtos išbandymams. Tiesa, nereikia stengtis vienu kartu atsidėti didelių sumų – pakanka kas mėnesį skirti bent 5–10 proc. nuo pajamų nenumatytiems atvejams“, – akcentuoja G. Štuopė.
Be to, anot jos, gyventojai, susidūrę su stichiniais padariniais, dažnai atsisuka į draudimą, tačiau išmokos tokiu atveju taip pat nebūna panacėja – jos dažniausiai padengia tik dalį patirtų išlaidų. Tad nemažą sumą gyventojai turi skirti iš savo kišenės – o tai dar viena priežastis nuosekliai taupyti.
Kaip lietų paversti draugu?
Pasak želdintojų asociacijos prezidentės, lietinga vasara – įrodymas, jog rūpinantis kiemu svarbu ne tik gražūs želdiniai ar patogūs takeliai, bet ir tinkama lietaus vandens surinkimo bei nuvedimo sistema. Todėl, anot jos, siekiant išvengti panašių padarinių ateityje, svarbu tinkamai suplanuoti kiemą.
„Vadinamasis „lietui draugiškas kraštovaizdis“ padeda panaudoti lietaus vandenį kaip vertingą resursą. Pirmiausia reikėtų atlikti sklypo analizę ir projektavimą, kuomet įvertinama kiemo geologija, gruntas, nuolydžiai. Tuomet – įrengti tinkamą drenažą arba lietaus vandens surinkimo sistemą. Svarbu, jog paviršiniai vandenys būtų nukreipiami į tam tikras surinkimo talpas, o vėliau surinktas vanduo naudojamas laistymui. Tiesa, tai dar ne viskas. Reikėtų nepamiršti ir dirvožemio bei dangų sprendimų – prireikus pagerinti grunto struktūrą, kad jis geriau sugertų vandenį, ar naudoti vandeniui laidžias dangas, pavyzdžiui, skaldą, žvyrą, ąžūrines trinkeles, vejos korį.. Be to, ypač svarbu pritaikyti drėgmę mėgstančius augalus, o sodinant daugiametes gėles, žolynus ar krūmus – sukurti natūralią lietaus vandens „pagavimo“ ir sugėrimo sistemą“, – pataria I. Vainauskienė.
Finansų ekspertė G. Štuopė priduria, jog geriausias laikas pradėti taupyti tokiems sprendimams – dabar.
„Jeigu norite kitą vasarą pasitikti pasiruošę net ir didžiausioms liūtims, verta jau šiandien įsivertinti, kokių pokyčių reikėtų kieme. Pirmiausia, pasikonsultuokite su specialistais dėl galimų kainų ir darbų grafiko. Jei atnaujinimo darbus rekomenduojama atlikti ankstyvą pavasarį, tuomet pradėkite taupyti dar šiandien, atsidėdami mažas reguliarias sumas. Jei pirmuosius paruošiamuosius veiksmus visgi reikėtų atlikti dar šį rudenį, įsivertinkite savo finansinę situaciją, turimus įsipareigojimus ir artimiausius planus. Jei trūksta lėšų reikiamai sumai, atsisakykite nebūtinų pirkinių ar pamažinkite dalį pramogoms ir kitoms nebūtinosioms išlaidoms numatytų pinigų. Taip išsaugosite finansinį stabilumą ir jausitės ramiai, jog pradėjote pasiruošimą sunkiai prognozuojamoms gamtos išdaigoms,“ – pataria ekspertė.
