Kokia yra draugiška jaunimui aplinka ir kas ją kuria? Kas paverstų regionus draugiškesniais jaunimui ir sudarytų sąlygas jauniems žmonėms grįžti į juos? Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įteikia apdovanojimus draugiškoms jaunimui savivaldybėms ir verslo įmonėms, savo pavyzdžiu rodančioms, kaip viešojo ir privataus sektoriaus atstovai jau dabar prisideda prie jaunimo situacijos gerinimo Lietuvoje.
„Gerieji pavyzdžiai įkvepia, tad svarbu juos pastebėti, įvertinti, dalintis patirtimis ir jas perimti bei taip skatinti socialinę įmonių ir savivaldybių atsakomybę dėl jaunų žmonių. Dabartiniai iššūkiai Lietuvai, tokie kaip jaunų žmonių emigracija, ypatingai regionuose, taip pat gimstamumo mažėjimas, yra glaudžiai susiję su jaunimo situacija. Todėl pastangos kurti jauniems žmonėms palankią aplinką turi tapti mūsų visų siekiamybe“, – sveikindamas renginio dalyvius sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
Apdovanojimai nominacijoje „Draugiška jaunimui savivaldybė“ įteikti Vilniaus ir Kauno miestų, Pakruojo, Akmenės, Lazdijų rajonų, Marijampolės bei Druskininkų savivaldybėms. Jose daug dirbama su jaunimu, vykdomi įvairūs projektai, skatinamas jaunimo verslumas ir savanorystė, formalus ir neformalus švietimas, bendradarbiaujama su užsienio šalimis, įgyvendinamos kitos jaunimui draugišką aplinką kuriančios iniciatyvos.
Nominacijoje „Draugiškas jaunimui verslas“ apdovanotos šios įmonės: elektroninės komercijos sprendimų paslaugas teikianti „Adeo Web“, ledų gamintoja „Art Glacio“, informacinių technologijų paslaugų bendrovė „CSC Baltic“, bankas „Swedbank“, audito ir mokesčių konsultacijų bendrovės „Ernst & Young Baltic“ bei „PricewaterhouseCoopers“ ir kelionių organizatorius „TravelDeals LT“ (Makalius). Įmonėse vykdomos įvairios veiklos, orientuotos į jaunimo poreikius, ugdoma lyderystė, skatinama savanorystė, suteikiamos praktikos galimybės, bendradarbiaujama su bendruomene bei kitais būdais kuriama jaunimui draugiška aplinka.
Viešojo ir privataus sektorių atstovai šiandien taip pat diskutuoja, kokia yra draugiška jaunimui aplinka savivaldybėse ir kas ją kuria: valstybė, savivaldybė, verslai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ar pavieniai žmonės. Aiškinamasi, kokios turėtų būti skirtingų sektorių ir jų atstovų sąveikos bei už ką kiekvienas jų turėtų būti atsakingas, kuriant patrauklią aplinką ne tik mokyklinio amžiaus jaunimui, bet kiekvienam jaunam nuo 14 iki 29 metų žmogui gyventi Lietuvos regionuose. Diskusijos dalyviai svarsto, kurie faktoriai yra svarbiausi formuojant draugišką jaunimui aplinką: darbo vietų kūrimas, lengvatinės verslo vystymo sąlygos, švietimo situacija regione, laisvalaikio galimybių gausa, prasmingo darbo galimybės ar kiti.
Beveik visose Lietuvos savivaldybėse jaunimas (14–29 m.) sudaro apie 20 procentų visų gyventojų skaičiaus. Vis dėlto, didžioji jaunimo dalis – moksleiviai, kurie, baigę mokyklas, išvažiuoja į didžiuosius miestus arba emigruoja iš Lietuvos. Jaunimo politikos infrastruktūra išvystyta regionuose, tačiau pastebima, kad dėl savivaldybių autonomijos principo – gana netolygiai. Savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriai, savivaldybių jaunimo reikalų tarybos, atvirieji jaunimo centrai ir erdvės, jaunimo informavimo ir konsultavimo taškai, jaunimo darbo centrai: šios institucijos ir jų atstovai yra atsakingi už tai, kad jaunimo politika būtų kryptingai įgyvendinama ir koordinuojama.
DAUGIAU NUOTRAUKŲ RASITE ČIA.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
