Balandžio 25 dieną rajono savivaldybės ir Trakų krašto tradicinių amatų centro atstovai leidosi šio centro vedėjos Miglės Dalgedaitės sudarytu maršrutu šiaurės rytų Lietuvos kryptimi. Lankydami tradicinių amatų puoselėtojus pasisėmė ir idėjų, ir patirties.
Trakų rajono savivaldybei atstovavo mero patarėjos Dominyka Dubauskaitė ir Eleonora Kravčun, administracijos direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič, Trakų rajono tradicinių amatų centro pirmojo etapo projekto vadovė Alvyda Kazakevičiūtė Staniūnaitienė. Trakų krašto tradicinių amatų centrui atstovavo darbuotojos: vedėja-meistrė Miglė Dalgedaitė, pardavėja-konsultantė Eugenija Stepanavičienė bei nairiai: menininkė Inga Loginova Papušina, tautodailininkai meistrai Dalia ir Jonas Ališauskai, adatinių siuvinėtoja Nadiežda Zajančkovskaja, gidė etnokultūrologė Lina Leparskienė, Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius ir siuvėja 
Margarita Mažetienė, Valų kaimo bendruomenės „Neris“ pirmininkė Elžbieta Ščitienė ir narė-etnologė Dalia Mockevičienė, UAB “Šilta“ direktorius Vladimiras Verigo, Vaiva Neteckienė, Tiltų kaimo bendruomenės narė, puoselėjanti šiaudinių žaislų, skrybėlių tradicijas.
Pirmiausia aplankytas Biržų rajono Kirkilų amatų centras, kuriame pasitiko muziejaus atstovas Lukas Kalninis, o Kirkilų moterys vaišino rupių ruginių miltų blynais bei arbata. Amatų centro veikla dar tik prasideda, todėl jo atstovas taip pat džiaugėsi susitikimu ir bendradarbiavimo galimybėmis.
Biržų krašto muziejus pasirodė didingas savo sutvarkyta teritorija ir pastatais. Ryšių su visuomene skyriaus atstovė Rima Rinkienė papasakojo apie senąjį krašto amatą – alaus darymą, folkloro ansamblis kvietė kartu mokytis krašto dainų ir šokių, groti skudučiais. Kasmet Biržų muziejus organizuoja ir surengia apie 150 edukacinių programų, į kurias įtraukiamas vietos folkloro kolektyvas.
Iš Biržų keliavome į Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centrą. Direktorė Lina Valotkienė pristatė įstaigos veiklą: po vienu stogu viena savivaldybės įstaiga kuruoja ir turizmo informaciją, ir amatus. Patalpos nedidelės, kaip ir Trakų krašto tradicinių amatų centre. Susitikimo metu susipažinome su puoselėjamais audimo, keramikos, karpinių amatais, ragavome Rokiškio krašto sūrių ir tautinio paveldo produktų – legendinių grybukų.
Zarasų rajono tradicinių amatų centre Antazavės dvare apžiūrėjome įrengtas patalpas ir įrenginius. Veikla vykdoma įrengtose keramikos, drožėjų, audimo dirbtuvėse, kai gaunamas finansavimas projektams. Sutvarkyto ir pritaikyto rūsio patalpos erdvios, tačiau reikalingas kitų priklausančių muziejui Antazavės dvaro patalpų remontas.
Dusetose žavėjo sertifikuotus žaislus drožiančio amatininko Eriko Čypo aktyvumas ir kūrybinės galimybės. Meistras geba išdrožti ir paukštelį, ir rastinį namą suręsti. Pasak Eriko, jo žmona neatsilieka, taip pat gamina švilpynes, paukštukus, papuošalus. Kalbėdamas apie drožybą negailėjo pagyrų moteriškos lyties atstovėms, esą jos kantresnės ir visada pradėtą darbą stengiasi kruopščiai užbaigti. E. Čypas bendradarbiauja su Antazavės muziejumi ir gavęs finansavimą mokymams dvare rengia drožybos edukacijas, į kurias renkasi šeimomis, ir kiekvienam jis randa, ką drožti.
Utenos tradicinių amatų centre „Svirnas“ laukė vadovė Dalia Urbonienė, kuri pristatė aktyvią centro veiklą, į kurią ji įtraukusi ir tėtį, ir šeimą. Uteniškiai gali pasigirti amatininkų gausa, sertifikuotais gaminiais, išskirtiniais tradiciniais amatais: škaplieriaus audimu, medžio raižiniais. Veiklos tikrai daug, o amatų centras stokoja patalpų, todėl priestatas būtų puiki galimybė veiklos plėtrai.
Važiuodami tolyn nuo Utenos, Leliūnuose ieškojome Vytauto Valiušio keramikos muziejaus. Buvome netikėtai nustebinti gražaus, suremontuoto pastato ir to, ką pamatėme šio pastato viduje. Charizmatiškas meistras V.Valiušis pristatė per 3000 puodų kolekciją, savo šeimos ir sėkmingą savo, kaip puodžiaus, gyvenimo istoriją.
Molėtų rajono Bebrusų kaimo tradicinių amatų centro „Meniškas kaimas” pirmininkė Lina Dienienė pasitikusi paklausė: „Kokia yra amatų centro sėkmingos ir aktyvios veiklos formulė?” Ir pati atsakė: „Motyvas, kad patiems reikia išsilaikyti ir užsidirbti”. L. Dienienė pristatė įkurtas keramikos dirbtuves, krosnį, vykdomą veiklą: stovyklas, edukacines programas bei įgyvendinamus projektus.
Apibendrinus aplankytus amatų centrus ir amatininkus galima tik džiaugtis, kad gyvename Lietuvoje. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ (įgyvendinant planavimo būdu), siekiant išsaugoti kultūrinį paveldą, puoselėti tradicinių amatų technologijas, sudarytos puikios sąlygos amatininkams. Todėl pažinti regioninius skirtumus ir juose puoselėjamus amatus gali kiekvienas norintis.
Dominyka Dubauskaitė
Trakų rajono savivaldybės mero patarėja
