Šiemet Lietuvoje minime Etnografinių regionų metus. Turime puikią progą prisiminti savo mažos šalies regionų savitumus, nuveikti darbų kultūrinės atminties, tautinio identiteto išsaugojimui.
Aukštadvario miestelis ir jo apylinkės yra Dzūkijos etnografiniame regione. Tačiau čia nėra tokio ryškaus dzūkiško kalbėjimo, dainavimo, švenčių tradicijų, kaip labiau į pietus esančiose Dzūkijos vietovėse. Šis regionas pasižymi dideliu, iš kitur atvykusių gyventi žmonių, skaičiumi, kurie atsinešė savo kraštų tradicijas, papročius, tarmes. 2015 metais norėjome paskatinti aukštadvariečius, ypač vaikus ir jaunimą, prisiminti savo tarmę bei žodinio pasakojimo tradiciją.
Visos nacionalinės ir regioninės kultūros amžių amžius nešė ir saugojo žodinio pasakojimo lobius. Iš kartos į kartą perduodami pasakojimai išliko svarbūs istorijos šaltiniai ir vėlesniais laikais – kai atsirado raštas. Moderniojoje mūsų kultūroje beveik neliko žodžiu perduodamų pasakojimų ar ilgų, asmens tapatybę formuojančių šeimos pokalbių. Blėsta ne tik sakytinė naujosios visuomenės tradicija, bet ir didelė dalis jos pamato – tradicinis šeimos gyvenimas. Vaikai, nuolat besinaudodami moderniomis technologijomis, atpranta nuo gyvo bendravimo, kalbėjimo ir klausymosi.
Aukštadvario biblioteka parašė ir įgyvendino projektą „Man bobulė paporino“, kuriuo buvo siekta prisidėti prie regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo bei Dzūkijos regiono ypatumų puoselėjimo Aukštadvaryje. Projekto tikslai – dzūkų tarmės vartojimo atgaivinimas Aukštadvaryje, taip pat žodinio pasakojimo tradicijos priminimas ir puoselėjimas. Projektą finansavo Trakų rajono savivaldybė, įgyvendinti padėjo Aukštadvario regioninio parko direkcija, Trakų kultūros rūmų Dusmenų kaimo padalinys.
Aukštadvario gimnazijos, žemės ūkio mokyklos ir mokyklos-darželio „Gandriukas“ mokiniai buvo pakviesti dalyvauti projekte „Man bobulė paporino“. Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologės Ritos Balsevičiūtės vadovaujami, jie domėjosi senolių pasakojimais: sakmėmis, nutikimais, smulkiąja tautosaka. Vaikai mokėsi išraiškingai perteikti istorijas klausytojams, ruošdamiesi baigiamajai projekto popietei. Į ją pakvietėme atvykti Trakų kultūros rūmų Dusmenų kaimo padalinio folkloro kolektyvą „Dusmena“, kad autentiški pasakotojai iš etniško kaimo pateiktų jaunimui gyvo dzūkiško pasakojimo ir bendravimo pavyzdžių.
Baigiamasis projekto renginys įvyko spalio 22 dieną Aukštadvario bendruomenės namuose. Susirinkę nuo mažo ligi seno ištempę ausis klausėsi melodingos dzūkiškos giesmės (dzūkai retai sako „padainuokim“, dažniau „pagiedokim“) „Motula širdela“, kurią nuoširdžiai atliko folkloro ansamblis „Lėda“. Bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė dzūkiška tarme paporino apie dzūkų kraštą, jų kasdienį gyvenimą, buitį. Priminė svetingumo, kaimynystės, talkų papročius, emocingą šio krašto gyventojų būdą. Kalbant apie senąsias vakarojimo, žodinio bendravimo tradicijas, teko apgailestauti, kad dabar jo vis mažėja. Ir kada pasikalbėsi, jei visi lekia, skuba, o laisvą laiką „suryja“ televizorius ir internetas…
Laiko lėkimą tarsi pristabdė „Dusmenos“ kolektyvo moterys, vadovaujamos Rimos Karsokienės, kurios parodė savo programą „Duonos kelias“. Archajiški sėjimo, laukų lankymo, javų pjovimo, duonos kepimo papročiai, apeiginės dainos nuskraidino žiūrovus į laikus, kai gamtos jėgų palankumo žemdirbiui buvo stengiamasi išprašyti magiškais veiksmais, užkalbėjimais. Kai kurie papročiai dar gyvi mūsų atmintyje, kitus reikia saugoti kaip tautos savastį, kad jaustume turį šaknis. Dusmeniškių atvežtos tikros ruginės duonelės kvapas, nuvilnijęs per salę, ir tos duonos stebuklingas skonis sušildė ir suvienijo visus susirinkusius.
Apie senolių pasakojimų rinkimą ir išsaugojimą kalbėjo ir R. Balsevičiūtė, pasidalinusi savo įspūdžiais ir nutikimais dirbant svarbų tautosakos, prisiminimų rinkėjos darbą. Svarbiausia, kad Rita ne tik užrašo visa tai, bet ir perduoda jaunajai kartai, pamoko ją sakmių, dainų, supažindina su visa liaudies kultūra.
Šią popietę susirinkusius įtempti ausis privertė Aukštadvario gimnazistė Ieva Baškevičiūtė, pasekusi sakmę apie laumes, išgirstą ir užrašytą šiose apylinkėse. O pabaigai jaunieji pasakoriai pažėrė smulkiosios lietuvių tautosakos: Laima ir Emilis papasakojo juokingų nutikimų, Auksė su Janina patikrino, ar dar prisimena žiūrovai senovinių dzūkiškų žodžių reikšmes, Milda su Dalia ir mįslių užminė, o pabaigai, šiek tiek nepatogiai jausdamiesi, bet vedėjos paprašyti, Dovydas ir Nedas pademonstravo ir dzūkiškų keiksmų žiupsnelį.
Rodos, išseko parengta programa, tačiau pasibuvimą pratęsė savanorės pasakotojos – aukštadvarietės Nijolė Verseckienė, Petronėlė Kavaliauskienė, dusmeniškė Janina Judickienė. Dzūkiška šnekta skambėjo ir ragaujant žolelių arbatą su sūriu ir Dzūkijos laukuose bitukių surinktu medumi. Belieka viltis, kad šio projekto metu pasėtas domėjimosi pasakojamąja tautosaka ir žodinio bendravimo tradicija grūdas sudygs jaunimo širdyse.
Už pagalbą organizuojant popietę ir vykdant projektą reiškiama nuoširdi padėka Aukštadvario regioninio parko direkcijos darbuotojams, visoms Aukštadvario mokymo įstaigoms – už mokiniams diegiamą tautinę savivoką, Trakų kultūros rūmams – už etnografinių kolektyvų puoselėjimą.
Ramunė Jarmalavičiūtė
Trakų viešosios bibliotekos
Aukštadvario filialo vedėja
Aukštadvario bibliotekos projekto „Man bobulė paporino“ akimirkos.
