Pastaruoju metu pagalbon saugant sieną su Baltarusija VSAT pareigūnams ateina Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariai. Vienas jų – Seimo narys Audronius Ažubalis (nuotraukoje centre), spalio 17 d., šeštadienį, vykdęs tarnybą VSAT Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkardoje, saugančioje sieną su Baltarusija vadinamojoje Dieveniškių kilpoje.
VSAT Vilniaus rinktinės viešųjų ryšių specialistas Andrius Jarackas pakalbino Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją ir Europos reikalų komiteto narį A. Ažubalį bei pasidomėjo jo įspūdžiais apie 12 val. trukusį patruliavimą.
Prie Šaulių sąjungos šių metų kovą prisijungusiam Seimo nariui tai buvo pirmas kartas, kai jis vykdė tarnybą kartu su pasieniečiais. Pašnekovo teigimu, įstoti į Šaulių sąjungą paskatino šiuo metu Lietuvos kaimynystėje vykstantys geopolitiniai procesai ir įvykiai. A. Ažubalio nuomone, Šaulių sąjunga čia turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį.
Paklaustas apie įspūdžius po beveik pusę paros trukusios tarnybos, Seimo narys teigė, kad pasieniečiai – savo srities profesionalai. Nepaisant to, kad valstybės sienos apsaugos pareigūnų trūksta, šie žmonės sugeba daug pasiekti vien savo meistriškumo dėka. „G. Žagunio užkardos ruože, kur atlikau tarnybą, nėra daug didelių organizuotos nusikalstamos veiklos srautų, dominuoja vadinamieji „mėtytojai“ (cigarečių nešikai, paimantys per sienos liniją iš Baltarusijos permestas cigarečių dėžes, kurių uždavinys – kuo greičiau jas nugabenti į saugią vietą Lietuvos gilumoje – A. J. past.). Jeigu jiems niekas netrukdytų, tai po kiek laiko tokie asmenys taptų pavojingesni ir labiau organizuoti. Manau, kad pasieniečiai tuos „auglius“ labai sėkmingai šalina“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Jis taip pat pastebėjo, kad pasieniečių naudojama technika reikalauja atnaujinimo: „Pasitvirtino faktas, apie kurį aš ir įtariau. Pasieniečiams trūksta technikos, ypač ratuotos. Tie visureigiai, kuriuos turi VSAT pareigūnai, jau yra 7-8 metų senumo. Tarnybos metu važinėjant pasienio keliukais tarnybinė technika susidėvi labai greitai. Todėl prasidėjus biudžeto svarstymams kartu su kolegomis iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pagal galimybes bandysime derinti, kad būtų daugiau atsižvelgiama į VSAT poreikius“.
Šaulių sąjungos narys A. Ažubalis G. Žagunio užkardoje tarnybą atliko kaip pėstysis patrulis. Paklaustas, kodėl pasirinko būtent šį patruliavimo būdą, pašnekovas buvo atviras: „Norėjau pagal galimybes padėti ir pats pajusti tai, ką daro mūsų pasieniečiai, t. y. kaip jie vyksta kontroliuoti ruožų prie pat sienos linijos, patruliuoja pėsčiomis. Jei jau daryti ir padėti, tai reikia taip, kad būtų naudinga ir tikslinga. Aš nenoriu būti tuo „popieriniu“ šauliu, todėl pagal galimybes lankausi ir taktinėse pratybose. Jeigu jau apsivilkai uniformą ir esi šaulys, tai turi bent minimaliai būti pasirengęs atlikti tikras užduotis. Šaulius matau kaip labai rimtą valstybės gynybos elementą. Tai yra tokia organizacija, kuri galėtų saugoti užnugarį ar, iškilus pavojui, užtikrinti reikšmingų objektų apsaugą“.
A.Ažubalio teigimu, šaulių patruliavimas kartu su pasieniečiais yra labai svarbus abiem pusėms. Šaulių sąjungos nariai kartu su VSAT pareigūnais tarnybą atlieka savaitgaliais. Taip padaugėja bendrų sargybų, o ir šauliai gali pakeisti vieną kitą pasienietį, kuris tuomet turi galimybę savaitgalį skirti savo šeimai.
Pašnekovo nuomone, galėtų būti diskutuotinas klausimas dėl leidimo patruliavimą vykdantiems šauliams tarnybos metu turėti teisėtai įsigytus ginklus. A. Ažubalio manymu, tai galėtų paskatinti daugiau Šaulių sąjungos narių vykdyti tarnybą su pasieniečiais.
