Visas maistas prekybos centruose ir kitose prekyvietėse saugus vartoti, kontroliuojamas atsakingų institucijų. Deja, su sveikatai nepalankios mitybos pasekmėmis ir jos sukeltomis ligomis susiduriame nuolat. Maisto technologai kuria maistą, kuris atitinka privalomuosius maisto saugos ir kokybės reikalavimus. Tačiau sveikatos specialistai dirba sau ir jų rekomendacijų, kad sveikatai palankus maistas turi atitikti pagrindinius penkis kriterijus: mažiau cukraus, druskos, riebalų, daugiau skaidulinių medžiagų, reikia vengti transriebiųjų rūgščių, tarsi negirdima. Todėl 2017 metais tikimasi, kad rinkoje atsiras daugiau sveikatai palankesnių maisto produktų ir sveikatos specialistų rekomendacijos bus išgirstos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvardija mitybą kaip vieną iš lemiamų sveikatos veiksnių ir nuolat atnaujina sveikos mitybos rekomendacijas, viešina naujausius šios srities mokslinius tyrimus. Nors visuomenė tuo domisi, deja, pokyčiai nevyksta ir toliau vartojamas greitasis, riebus, daug cukraus ir druskos bei mažai skaidulinių medžiagų turintis maistas.
Pavyzdžiui, renkantis prekybos centruose sveikatai palankesnę duoną, kuri gali būti pažymėta simboliu „Rakto skylutė“ palankiai vertinamu Europos komisijos ir daug metų populiariu Skandinavijos šalyse duoną turi sudaryti:
- ne mažiau kaip 30 proc., o ruginėje duonoje ne mažiau 35 proc. sausos produkto masės visagrūdžiai produktai,
- cukrų bendras kiekis ne didesnis nei 5 g/100 gramų,
- druskos iki 1 g/100 g, o ruginėje duonoje iki 1,2 g/100 gramų,
- riebalų ne daugiau kaip 7 g/ 100 gramų,
- skaidulinių medžiagų daugiau nei 5 g/100 gramų, o ruginėje daugiau nei 6 g/100 gramų.
Sveikatos specialistai susirūpinę
Pasak LR sveikatos apsaugos ministerijos mitybos ir fizinio aktyvumo vadovo dr. Almanto Kranausko, su maistu ir mityba susijusių grėsmių yra daug. Tai natūralu, nes viskas, ką suvalgome, greit tampa mūsų kūnu. Beveik visi maisto produktai turi teigiamų ir neigiamų savybių, svarbu jų santykis produkte.
Su visomis maisto grėsmėmis kovoti vienu metu neįmanoma, todėl apsiribojama tik svarbiausiomis – produkto saugos užtikrinimu bei pagrindinių maisto medžiagų, turinčių didžiausią poveikį sveikatai (sočiųjų riebalų, transriebalų, angliavandenių, druskos ir skaidulinių medžiagų), kiekio valdymu.
„Ilgamečiai Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad žmonių mityba yra nesubalansuota, todėl turime aukščiausią mirtingumą ES nuo širdies infarkto, sergančių cukriniu diabetu skaičiaus augimą, aukštus mirštamumo nuo vėžio, nutukimo rodiklius. Visa tai akivaizdi netinkamos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo pasekmė. Gyventojai mėgsta valgyti gausiai, riebiai, saldžiai, maiste trūksta skaidulinių medžiagų, vartojama labai mažai daržovių ir vaisių, viso grūdo duonos, žuvininkystės produktų“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas A. Kranauskas.
Mitybos ir fizinio aktyvumo vadovas priduria, kad produkto sauga vartotojui dažniausiai nematoma, todėl ja išimtinai rūpinasi valstybė ir maisto tvarkymo subjektai. Maisto medžiagų kiekis yra rašomas ant produktų pakuočių ir vartotojas gali pasirinkti tai, kas jam aktualu. Tačiau tokių vartotojų, kurie išmanytų kiekvieno etiketėje pateikto skaičiaus reikšmę (ar 2,3 g riebalų /100 g produkto yra daug ar mažai?), nedaug. Todėl likusiems, kurie neturi laiko analizuoti ir lyginti produktų etikečių, bet nori maitintis sveikiau, sukurtas specialus produktų ženklinimas „Rakto skylutės“ simboliu. Jis reiškia, kad produkte atsižvelgta į svarbiausias mitybines grėsmes ir toks produktas yra sveikatai palankesnis.
Maisto technologai „negirdi“ sveikatai palankaus maisto kriterijų
Pasak maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės, paradoksalu, kad maisto technologai į maisto produktą gali dėti kiek nori cukraus, druskos, riebalų ir išimti visas vertingas maistines skaidulas. Ir visiškai nesvarbu, ar maisto produktas yra ekologiškas. Jokie teisės aktai nereglamentuoja, kad į maisto produktą reikia dėti kokybiškus riebalus, t. y. riboti sočiuosius riebalus, ar vengti transriebalų, kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Todėl maisto technologai paprastai deda pigiausius ir ilgiausią produkto galiojimą užtikrinančius riebalus, kurie mažiausiai oksiduojasi: rafinuotus arba hidrintus.
Sveikatos specialistai šaukia, kad gruzdinimas, skrudinimas nepalankus žmonių sveikatai. Minėtų procesų metu susidaro transriebiosios rūgštys. Tačiau maisto technologai stengiasi tik atitikti privalomuosius teisės aktus ir pagaminti sąlyginai vartoti saugų maisto produktą, bet nebūtinai palankų sveikatai. Nesirūpinama tuo, kad ilgainiui žmogus neišvengia sveikatos sutrikimų, susijusių su sveikatai nepalankių maisto produktų vartojimu.
2014 m. LR sveikatos apsaugos ministerija šalyje pradėjo diegti nekomercinę sveikatai palankesnių produktų ženklinimo tarptautiniu rakto skylutės simboliu sistemą. Taip siekiama padėti vartotojams lengviau pasirinkti nustatytus kriterijus atitinkančius maisto produktus iš kitų panašių gaminių. Šio ženklinimo naudojimą palankiai vertina PSO ir Europos Komisija. Jis plačiai paplitęs Skandinavijos šalyse. Deja, Lietuvoje šis simbolis dar mažai žinomas ir maisto produktų, paženklintų rakto skylutės simboliu, mažoka. Paprastai jį galima pamatyti tik ant grūdinių kultūrų produktų, žuvies, mėsos, pieno produktų.
Socialinio tinklo FB „Sveikatai palanki mityba” ir sveikataipalankus.lt įkūrėjos R. Bogušienės įsitikinimu, būtina aktyviau šviesti visuomenę ir maisto gamintojus, pristatyti Europos Sąjungos sveikatai palankios mitybos politiką, nurodyti geruosius Skandinavijos šalių pavyzdžius, inicijuoti maisto pramonės, viešojo maitinimo bei vaikų maitinimo ugdymo įstaigose veiklos gerinimą, tiekti vartotojams didesnį sveikatai palankesnių maisto produktų, atitinkančių simboliu „Rakto skylutės“ ženklinimo kriterijus, pasirinkimą.
2017 m. nepelno siekianti organizacija VšĮ „Sveikatai palankus“ ir jos direktorė maisto technologė R. Bogušienė vykdys dar aktyvesnę visuomenės ir maisto pramonės švietimo veiklą apie subalansuotą ir sveikatai palankią mitybą, skatins maisto pramonę gaminti sveikatai palankesnius maisto produktus. Veikla vykdoma laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir LR sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos politikos, konsultuojantis su LR sveikatos apsaugos ministerijos specialistais, bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos biurais, ugdymo įstaigomis, švietimo centrais, maisto gamintojais ir prekybininkais.
VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, tarptautinio projekto HealthEDU turinio koordinatorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.