Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
Valdas Sutkus
Didžiulę ekonominę naudą nešantis „Rail Baltica“ projektas slysta iš Lietuvos rankų. Rygoje įsikūrusioje bendroje Baltijos šalių įmonėje vis aukščiau galvą keliant Latvijos atstovams, Lietuva gali netekti šimtų milijonų ar net milijardo eurų.
Jau prieš du metus Lietuvos verslo konfederacijos pareikšti nuogąstavimai pasitvirtino – situacija blogėja. Bendroje Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėje „RB Rail“, kuri yra atsakinga už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Baltijos šalyse, vyksta destrukcija. Ši įmonė tampa projekto stabdžiu. Rimtų abejonių kelia ir šios įmonės vadovės, Latvijos pilietės, veikla. Apie tai neapsikentęs jau viešai žiniasklaidoje prabilo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius S. Dailydka. Estai ir latviai bando stabdyti ir maždaug 75 mln. eurų vertės eismo signalizacijos įrengimo projektą geležinkelio ruože nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Paskutiniai įvykiai rodo, kad Lietuvos verslui iškilo realus pavojus likti už borto.
Priminsiu, kad pirmąjį, jau sėkmingai užbaigtą, geležinkelio „Rail Baltica“ etapą nuo Kauno iki Lenkijos sienos įgyvendino Lietuvos įmonės. Rangos konkursus organizavo „Lietuvos geležinkeliai“, projektas buvo suskaidytas į dalis ir po konkurencinės kovos keliuose konkursuose projekte iš viso dalyvavo 35 Lietuvos įmonės. Iš jų penkios buvo generaliniai rangovai ir apie trisdešimt – subrangovų. Darbo turėjo tūkstančiai Lietuvos darbuotojų. Jie iš gautų atlyginimų išlaikė šeimas, pirko prekes ir palaikė šalies ekonomiką.
Dabar aiškiai linkstama prie to, kad iš valstybių bus atimta teisė savo teritorijose organizuoti ir vykdyti geležinkelio rangos konkursus. Šių konkursų organizavimo ir sutarčių pasirašymo teisė atiteks vienai įmonei, kuriai iš esmės vadovauja Latvijos piliečiai, o konkursai bus organizuojami Latvijoje, vadovaujantis Latvijos teise. Aiškėja, jog ketinama rengti iš esmės vieną konkursą visai projekto apimčiai nuo Talino iki Kauno. Visuose rangos konkursuose jų dalyviams yra keliami reikalavimai turėti panašaus dydžio jau įgyvendintų projektų patirtį. Tai reiškia, jog dėl tokiu būdu padidintų projektų vykdymo patirties reikalavimų, šių konkursų neturės galimybių laimėti nei viena Lietuvos statybų bendrovė.
Generaliniu projekto rangovu taps kuri nors didžiulė tarptautinė korporacija ir visi didelės pridėtinės vertės darbai, susiję su dideliais atlygiais, įskaitant projekto valdymą, jai ir atiteks. Lietuvos įmonės geriausiu atveju taps subrangovais, kuriems teks tik juodžiausi ir mažai apmokami darbai. Joms jau nebegalios ir viešųjų konkursų taisyklės, viskas priklausys nuo generalinio rangovo valios – norės samdys, norės – ne. Gali būti, kad ir šie darbai atiteks Latvijos įmonėms, kurios pastaruoju metu labai aktyviai reiškiasi Lietuvos infrastruktūros objektų statybos konkursuose.
Svarbu ir tai, kad už mūsų šalyje atliktus darbus sumokėtas pridėtinės vertės mokestis (PVM) liktų mūsų valstybei, nes tai yra didžiulės lėšos šalies biudžetui. Jeigu konkursai bus vykdomi per Rygoje įsteigtą „RB Rail“, PVM už Lietuvos teritorijoje atliktus darbus atiteks ne Lietuvai, o Latvijai.
Lietuvos valdžios institucijos turėtų nedelsiant imtis aktyvių diplomatinių žingsnių, kad naujajame geležinkelyje „Rail Baltica“ galėtume patys nusitiesti per Lietuvą einantį ruožą. Reikėtų aktyviau dirbti su Europos Komisija, kitomis su projektu susijusiomis institucijomis. Priešingu atveju „Rail Baltica 2“ statyba gali pasukti linkme, kuri nebus palanki nei Lietuvos biudžetui, nei šalyje veikiančioms įmonėms, nei tūkstančiams tų įmonių darbuotojų – Lietuvos piliečių.