Artėjant atostogų sezonui, daugelis pradeda krautis lagaminus – juose visada atsiranda vietos dar vieniems marškinėliams ar porai batų, kurių „galbūt prireiks“, o štai daiktai, kurie padėtų kitose netikėtose situacijose, neretai lieka pamiršti. Gydytojai ir draudimo ekspertai pastebi, kad net trumpų kelionių metu pasitaiko iššūkių, kuriems nepasiruošus tenka keisti tiek atostogų planus, tiek gerokai paploninti piniginę. Ekspertai dalijasi penkiomis daiktų kategorijomis, kurias verta turėti kiekvienoje kelionėje.
Būtiniausi vaistai – tilps visada
Vis dar stebina, tačiau sveikatos konsultacijas nuotoliu teikiančios bendrovės „Telesante“ šeimos gydytojos Natalijos Vaicekauskienės patirtis rodo, kad žmonės dažniausiai pamiršta į kelionę įsidėti pačius elementariausius vaistus. „Keliautojai vis dar mano, kad prireikus viską nusipirks vietoje. Tačiau kai sveikata sušlubuoja naktį, kai vaistinė uždaryta arba reikiamo vaisto tiesiog nėra, kur įsigyti, situacija tampa kur kas sudėtingesnė“, – sako gydytoja ir pataria vaistais pasirūpinti iš anksto.
Vienas dažniausių keliautojų iššūkių – virškinimo sutrikimai. Pasikeitusi mityba, kelionių metu dažniau vartojamas greitas maistas ar kitokia geriamo vandens sudėtis gali paveikti net ir tuos, kurie paprastai virškinimo problemų neturi. Tam įtakos gali turėti ir skrydžiai, karštis, gausus fizinis krūvis ar stresas. Antroji dažna grupė – infekciniai susirgimai, pasireiškiantys karščiavimu, galvos ar raumenų skausmais, silpnumu.
Gydytoja rekomenduoja su savimi turėti pagrindinių vaistų rinkinį: vaistų nuo temperatūros ir skausmo (paracetamolio, ibuprofeno), priemonių, reikalingų esant virškinimo sutrikimams (probiotikų, elektrolitų, vaistų nuo viduriavimo ar rėmens) bei termometrą.
„Jei keliautojas serga lėtinėmis ligomis – pavyzdžiui, cukriniu diabetu, astma, širdies ar skydliaukės ligomis, vaistų turėtų užtekti visam kelionės laikotarpiui ir dar bent kelioms papildomoms dienoms. Svarbu turėti ir gydytojo išrašus, receptus. Kelionėse su vaikais būtina pasirūpinti jų amžiui tinkamais vaistais: suspensijomis ar žvakutėmis nuo karščiavimo, nosies purškalais, vaistais nuo pilvo skausmo ar alergijos“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Pasiruošimas alergijoms
Alergijos kelionėse – ne toks jau retas reiškinys. Gydytoja pastebi, kad keliautojai jų dažnai nesureikšmina vien todėl, kad kasdien su tuo nesusiduria.
Alergijų rizika ypač išauga šiltuose kraštuose ar egzotinėse vietovėse, tačiau įvairių simptomų – nuo akių perštėjimo iki odos paburkimų – pasitaiko ir gerai žinomuose Europos kurortuose. „Kartais reakcija būna silpna, bet nutinka ir tokių atvejų, kai žmogų tenka skubiai konsultuoti dėl stiprių simptomų – pavyzdžiui, išplitusio bėrimo ar patinimų“, – priduria gydytoja.
Ji teigia, kad atsargesniems reikėtų būti ir turintiems jautrią odą. „Jautresnė oda gali reaguoti į įvairius dirgiklius – druskingą jūros vandenį, baseinuose naudojamą chlorą, stiprią saulę, viešbučiuose naudojamus skalbiklius ar patalynės minkštiklius, taip pat vabzdžių įkandimus. Tokiais atvejais įprastas vabzdžio įkandimas gali virsti rimtesne reakcija, kuri gali trukdyti miegoti, judėti ar net kvėpuoti“, – sako gydytoja.
Todėl būtina pasirūpinti tiek geriamais antihistamininiais vaistais, tiek vietinio poveikio priemonėmis – geliu ar tepalu nuo įkandimų, bėrimų.
Planas B
Į keliones vykstame pasisemti įspūdžių, naujų patirčių, tačiau kartais norimi nuotykiai pasisuka išties netikėta linkme. „Yra buvę atvejų, kai po bandymo paglostyti laukinį gyvūną prireikė siūti žaizdas, gydyti infekciją, skiepytis nuo galimo užsikrėtimo – net žirafa yra įkandusi“, – pasakoja ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė.
Todėl ji įspėja nepamiršti prieš kelionę įsitikinti, kad turėsite planą B: pagalbą, jei sutriktų sveikata ar nutiktų kita nenumatyta situacija.
„Daugelis žmonių vis dar galvoja, kad tokiais atvejais reikalingą pagalbą suteiks ir išlaidas padengs Europos sveikatos draudimo kortelė. Tačiau ši kortelė galioja tik valstybinėse gydymo įstaigose ir tik tam tikrose šalyse. Jei prireikia pagalbos privačioje klinikoje ar ne darbo metu, už viską tenka mokėti patiems“, – pažymi draudimo ekspertė.
Todėl, pasak jos, kelionių draudimas taip pat turėtų būti vienas iš privalomų daiktų jūsų kelionių krepšelyje. Jis padengia skubios pagalbos, gydymo, hospitalizacijos ar transportavimo išlaidas. Medicininės išlaidos tokiais atvejais vidutiniškai siekia 500-800 eurų, tačiau sudėtingais atvejais gali būti skaičiuojamos ir tūkstančiais eurų.
Draudimas taip pat suteikia galimybę greitai gauti gydytojo konsultaciją nuotoliniu būdu – tai ypač palanku su vaikais keliaujančioms šeimoms, netikėtai sušlubavus sveikatai, prireikus užsienyje pasitarti dėl vaistų vartojimo ar įvertinti sutrikusios sveikatos rimtumą.
Kelionių draudimas gali kompensuoti bagažo praradimą ar sugadinimą, išlaidas dėl skrydžio vėlavimo ar atšaukimo, taip pat civilinės atsakomybės atvejus, jei netyčia pakenkiama kitam asmeniui ar jo turtui. Draudikai rekomenduoja įvertinti ir papildomas rizikas, pavyzdžiui, ekstremalių pramogų.
Apsauga nuo saulės
Gydytoja pastebi, kad daug keliautojų vis dar įsitikinę, jog nuo saulės reikia saugotis tik paplūdimyje. Tačiau nudegti galima net ir trumpai vaikštant mieste ar sėdint lauko kavinėje.
Pasak gydytojos, saulės poveikis dažnai nuvertinamas, nes pirmosios valandos lauke atrodo nepavojingos. „Kiekvienais metais tenka konsultuoti žmones, kurie atostogų pradžioje per ilgai pabūna saulėje be jokios apsaugos – o paskui kelias dienas negali net apsirengti“, – sako ji.
SPF kremą svarbu naudoti visuomet, ne tik prie vandens telkinių, ypač, jei planuojama daugiau būti lauke. Kremą reikėtų tepti likus maždaug 20 minučių iki išėjimo ir atnaujinti kas kelias valandas, ypač po maudynių ar aktyvaus judėjimo. Vaikams būtina rinktis aukštą apsaugą – SPF 50 ar daugiau – ir švelnios sudėties, jų odai tinkamas priemones.
Kremas nuo saulės turėtų būti toks pat svarbus kelionės krepšyje kaip akiniai nuo saulės ar vaistai nuo skausmo.
Pirmosios pagalbos rinkinys
Pasak draudimo ekspertės, smulkios traumos – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių keliautojai kreipiasi medicininės pagalbos užsienyje.
„Gilesni įsipjovimai, infekuotos žaizdos, pūliuojantys nubrozdinimai – daugeliu atvejų to būtų galima išvengti, turint prie savęs pirmosios pagalbos reikmenis“, – sako J. Judickienė.
Pasak gydytojos, į kelionių lagaminą vertėtų įsidėti kelių dydžių pleistrų, dezinfekcinio skysčio ar servetėlių, o keliaujant su vaikais – ir šaldančio tepalo nuo sumušimų. Net nesant mediku, bet turint šias priemones, galima greitai sustabdyti kraujavimą, apsaugoti žaizdą nuo užteršimo ir išvengti rimtesnių komplikacijų.