Naujųjų naktis – džiaugsmo, bet ir statistikos metas. Kiekvienais metais ugniagesiai ir medikai dirba viršvalandžius, o dalis iškvietimų tiesiogiai siejami su pirotechnika. 2025-ųjų pradžia parodė, kad didžiausias pavojus slypi ne danguje, kur fejerverkai sprogsta, o ten, kur mažiausiai tikiesi – konteineriuose, balkonuose, kiemuose su sausais lapais.
Ką fiksavo tarnybos per 2025-ųjų sutikimą?
Ugniagesiai Naujametę naktį Lietuvoje gavo daugiau kaip šimtą iškvietimų, dauguma jų – dėl po šventės į konteinerius išmestų dar rusenančių pirotechnikos likučių. Tai ne vieno miesto problema: tokie atvejai pasikartoja kasmet, bet 2025-ųjų ataskaitose jie išryškėjo kaip pagrindinė gaisrų priežastis.
Skaudžios istorijos
Vasarą Lietuvą sukrėtė tragedija, kai per, kaip įtariama, fejerverkų sukeltą gaisrą žuvo paauglė. Tokios naujienos akimirksniu primena, kad fejerverkai – ne žaislas ir ne „vien vakaro reikalas“. Nuo sprendimo „kur paleisti“ ir „kur išmesti“ iki to, ar šalia – degūs daiktai, praeina vos kelios minutės.
Baudos – ne popierinės
Teisėsauga prieš šventes viešai įspėja dėl taisyklių ir realių baudų. Sumos siekia kelis šimtus eurų. Pažeidimai – nuo naudojimo neleistinu laiku ar vietoje iki prekybos ir amžiaus reikalavimų. Praktiškai tai reiškia: jei triukšmas sutrikdo kaimynus po 22 val., o fejerverkai paleidžiami ten, kur draudžiama, tikėtina, kad sulauksi patrulių.
Kur dažniausiai suklystama?
- „Išmetėm į konteinerį – juk užgeso.“ Neužgeso. Pakuotėse lieka žarijų, kurios uždega konteinerį ir šalia esančius daiktus. Sprendimas – kibiras vandens ir laukiam bent 30–60 min., kol viskas atvėsta. Tai tas vienas papildomas žingsnis, kuris skiria šventę nuo gaisro.
- „Sprogdinam kieme – erdvės pakanka.“ Jei šalia – balkono daiktai, sausos žolės ar lapai, vėjas viską keičia. Net mažas efektas gali nupūsti žiežirbas ten, kur nereikia.
- „Nepilnamečiai pasitreniruos patys.“ Pagal įstatymą F2 ir F3, T1 ir P1 priemones gali įsigyti ir naudoti tik pilnamečiai. Jei atiduodi sūnėnui „pabandyt“, įstatyme tokiai „išimčiai“ vietos nėra.
- „Nupirksiu internete pigiau.“ Galima, bet tik su licencijuoto tiekėjo pristatymu ir tapatybės patikra. Kitaip – nelegali prekyba su visomis pasekmėmis.
Saugos „checklistas“ be didelių teorijų
Vieta. Atvira erdvė, be sausos augalijos ir degių daiktų, toliau nuo balkonų ir automobilių.
Vėjas. Jei stiprus – perkelk programą ar rinkis alternatyvą.
Žmonės. Bent vienas blaivus suaugęs, kuris skaito instrukciją ir prižiūri fejerverkų paleidimą.
Atsarginis planas. Vandens kibiras, gesintuvas, vandens žarna.
Likučiai. Vanduo, laukimas, tik po to – į atliekas.
Gyvūnai. Prieš šventę pasitark su veterinaru, laikyk namuose, užtrauk užuolaidas, paleisk ramios muzikos.
Laikas. Laikykis savivaldybės taisyklių; net jei kaimynai tyli, tai nereiškia, kad viskas leistina.
Kada geriau rinktis alternatyvą?
- Kai šalia gyvena daug augintinių turinčių šeimų ar seniūnijoje gausu skundų dėl triukšmo.
- Kai vėjas ir sausra didina gaisrų riziką
- Kai renginys vyksta arti jautrių gamtinių teritorijų.
Šiais atvejais tylūs fejerverkai, lazeriai ar dronai išsprendžia pusę bėdų – ir kaimynai padėkos.
Ar kontrolė griežtės?
Turint omeny įstatymo pakeitimus ir savivaldybių suteiktas galias, tikėtina, kad kontrolė išliks aktyvi. Prieš šventes pareigūnai viešina reidus, spauda rašo apie nelegalius pardavėjus, o po švenčių – apie gaisrus ir žalą. Tai dar vienas ženklas, kad „profilaktikos“ kryptis įgavo pagreitį.