Jau šį rudenį Lazdijų rajono savivaldybėje viena seniūnija bus mažiau. Neseniai vykusi Šventežerio ir Teizų seniūnijų gyventojų apklausa parodė, kad jiems pakaktų ir vienos vietinės valdžios institucijos. Apie 85 proc. apklaustųjų pritarė, kad šios dvi seniūnijos būtų sujungtos į vieną – Šventežerio. Mažėja kaimuose gyventojų, mažiau reikia ir seniūnijų. Ir taip yra jau ne vienoje savivaldybėje.
Prarado
penktadalį žmonių
Lazdijų r. savivaldybės administracijos direktorius Audrius Klėjus neslėpė, kad jungti seniūnijas tenka ne iš gero gyvenimo. Per keturiolika metų Šventežerio seniūnija prarado daugiau kaip penktadalį gyventojų. Panaši situacija ir Teizių seniūnijoje.
„Seniūnijų jungimas yra neišvengiamas. Jaunimas išvyko į miestus arba į užsienį, kaimas sensta, gyventojų mažėja visame rajone. Išlaikyti dvi šalia esančias seniūnijas neliko jokios prasmės. Tikimasi, kad, jas sujungus, bus sutaupyta daugiau kaip 20 tūkst. Eur“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ A. Klėjus.
Sujungtų seniūnijų centru taps Šventežeris, nes šiame miestelyje yra mokykla, ambulatorija, bažnyčia, į kurią renkasi aplinkinių kaimų tikintieji, čia patogesnis susisiekimas. Kad įvairius reikalus seniūnijoje tvarkantys gyventojai nepatirtų nepatogumų, dalis darbuotojų liks ir Teiziuo-
se – buvusioje seniūnijoje.
Kaltina
centralizaciją
Tai jau ne pirmas atvejis Lazdijų rajone, kai jungiamos seniūnijos. Prieš kurį laiką į vieną buvo sujungtos Veisiejų miesto ir kaimiškoji seniūnijos ir, anot A. Klėjaus, dėl to nieko blogo nenutiko. Ateityje planuojama Verstaminų kraštą prijungti prie Lazdijų seniūnijos.
Po artėjančio Šventežerio ir Teizių seniūnijų sujungimo, kuris tikriausiai įvyks spalį ar lapkritį, savivaldybėje jų liks 12. A. Klėjus neatmetė galimybės, kad jei nepasikeis regioninė politika, jų gali dar sumažėti.
„Pramonė, verslas, įvairios įstaigos koncentruojasi sostinėje, kituose didesniuose miestuose, ten ir traukia žmonės iš rajonų, miestelių ir kaimų, nes juose nėra ką veikti. O juk galima būtų kai kurioms savivaldybėms suteikti mokesčių lengvatas, sudaryti palankesnes sąlygas kurti verslą. Gal tada žmonės taip masiškai neišvažiuotų iš periferijos į centrus?
Ne visi juk gali būti ūkininkais, be to, ir mūsų žemės tam ne itin tinkamos. Manau, mūsų nedidelėje valstybėje yra pernelyg didelė centralizacija, iš savivaldybių atimta daug funkcijų, todėl kai kurios tiesiog vegetuoja, kaimai tampa miestiečių poilsiavietėmis, čia atvykstantiesiems savaitgaliais ar vasarai seniūnijų nereikia“, – niūriai kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius.
Sąlygos
ne visur vienodos
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška nedramatizavo situacijos dėl seniūnijų jungimo. Jo teigimu, ten, kur gyventojų katastrofiškai sumažėjo, kitokios išeities ir nėra. Kam laikyti seniūniją, mokėti joje dirbantiems žmonėms algas, jei jos teritorijoje gyvena labai mažai žmonių?
„Tauragės r. anksčiau buvo 14 seniūnijų, dabar liko septynios kaimiškosios ir viena miesto. Kai kur gyventojų gal ir mažiau, tačiau jei seniūnijos teritorija labai didelė, turime seniūniją išlaikyti. Kitaip žmonės susidurtų su daugybe nepatogumų. Kaimai gali būti gerokai nutolę vienas nuo kito, susisiekimas prastas. Būna, kad seniūnijos teritorijoje gyvena vos 300 gyventojų, bet prie kitos jos prijungti tiesiog neįmanoma. Todėl šiuo metu seniūnijos yra nevienodos. Vienur dirba vos vienas kitas žmogus, o kai kur, pavyzdžiui, maniškėje Mažonų, Tauragės rajone, daugiau kaip 30. Tai priklauso ir nuo to, kokias paslaugas savivaldybė yra pavedusi jai teikti. Ten, kur savivaldybė yra centralizavusi daugumą paslaugų, seniūnijos jų teikia mažiau. Nemanau, kad visuomet tai yra geriau, nes seniūnijose daug ką galima padaryti pigiau“, – įsitikinęs Lietuvos savivaldybių seniūnų aso-
ciacijos prezidentas.
Stasys JOKŪBAITIS, „ŪP“ korespondentas