Šių metų pradžioje Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos susitarė nustatyti būtinus rekonstruoti valstybinės reikšmės rajoninius kelius (žvyrkelius) ir skirti Europos Sąjungos paramos bei kitų finansavimo šaltinių lėšas šių kelių atnaujinimo projektams įgyvendinti. Eksperimentinis projektas turėtų startuoti ateinančiais metais.
Susisiekimo ministerijos (SM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 7 225 km valstybinės reikšmės žvyrkelių, kurių didžioji dalis (87 proc.) neatitinka minimalių reikalavimų. Tačiau pinigų problemoms spręsti tradiciškai trūksta. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ragina daugiau prisidėti pačias rajonų savivaldybes. Taip pat, jo teigimu, kaimo keliais labiau pasirūpinti turėtų ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), administruojanti Europos Sąjungos paramą, kurios dalis galėtų būti skiriama būtent kaimo keliams.
Šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas“ klausia: „Ar prie kaimo žvyrkelių remonto ir asfaltavimo turėtų prisidėti ir ŽŪM?“
ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Žaneta JUCAITYTĖ: „Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą, valstybinės reikšmės rajoninių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą organizuoja bei koordinuoja Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, todėl jos ir turi užtikrinti minėtų kelių priežiūrą iš tam skirtų asignavimų.
ŽŪM, suprasdama sudėtingą situaciją dėl kaimo vietovėse esančių valstybinės reikšmės rajoninių žvyrkelių ir siekdama gerinti kaimo gyventojų susisiekimo galimybes, nusprendė skirti dalį (iš viso 14,5 mln. Eur) Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ lėšų šiai problemai spręsti. Svarbu pažymėti, kad prieš tai buvusiais finansiniais laikotarpiais valstybinių rajoninių žvyrkelių asfaltavimas iš KPP lėšų nebuvo remiamas.
Suprantama, kad šiam tikslui skiriamų lėšų nepakanka, tačiau KPP lėšomis pirmiausia siekiama prisidėti prie esminių žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus tikslų įgyvendinimo, t. y. ūkių konkurencingumo didinimo, aplinkosaugos, subalansuotos kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtros.
Prie minėtųjų 14,5 mln. Eur prisidės ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, todėl iš viso žvyrkeliams asfaltuoti kaimo vietovėse preliminariai numatoma skirti 29 mln. Eur. Ši suma nebus skiriama visiems valstybiniams rajoniniams žvyrkeliams (7 225 km) išasfaltuoti, o tik esantiems kaimo gyvenamųjų vietovių iki 1 000 gyventojų ribose asfaltuoti, taip siekiant sustiprinti ekonominę plėtrą šiose vietovėse.
KPP taip pat nustatyta, kad savivaldybės pagal KPP priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ regionų planavimo būdu įgyvendins projektus, skirtus kaimo viešajai infrastruktūrai tvarkyti (įskaitant vietinės reikšmės kelius, kurie priklauso savivaldybėms). Planuojama, kad paraiškos pagal priemonę bus renkamos nuo 2016 metų.
Atkreiptinas dėmesys, kad parama keliams ar jų ruožams, privažiavimams prie įvairių objektų gali būti teikiama ir pagal kitas KPP priemones: ,,Ūkio ir verslo plėtra“, ,,Investicijos į materialųjį turtą“ , ,,Ūkio ir verslo plėtra“.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė viešiesiems ryšiams Indrė VILŪNIENĖ: „Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) kaip tik praėjusį trečiadienį išsiuntė raštą Susisiekimo ministerijai su savo pastabomis dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 351 „Dėl 2015 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti paskirstymo“ pakeitimo“ projekto. Rašte LSA atkreipia dėmesį į tai, kad jau kelinti metai savivaldybėms skiriama gerokai mažesnė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo dalis.
Iš viso savivaldybėms tenka remontuoti ir prižiūrėti 60 863 km kelių. Tik 16,4 proc. jų yra su kietąja danga. Remiantis 2012 m. duomenimis, valstybei priklausė prižiūrėti beveik tris kartus mažiau – tik 21 258,4 km kelių, iš jų žvyrkeliai sudarė apie 35 procentus.
Krizės metais gerokai sumažėjo ne tik savivaldybių biudžetų savarankiškos pajamos, bet ir savivaldybėms skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto Kelių priežiūros ir plėtros programos. Pavyzdžiui, 2008 m. buvo numatyta skirti savivaldybėms apie 400 mln. litų (faktiškai dėl krizės atidavė tik 320 mln. litų), 2009 m. – 155 mln. litų (iš 2009 metams numatytų skirti lėšų 45 mln. litų atidavė 2010 metais), 2010 m. numatė skirti 207 mln. litų. 45 savivaldybių pajamos 2015 metais savarankiškoms funkcijoms atlikti, lyginamosiomis sąlygomis ir dydžiais, sudarys tik 85 proc. nuo 2009 metams numatytųjų. Todėl LSA prašo atsižvelgti į situaciją ir padidinti savivaldybėms priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių finansavimą iš 2015 metų programos rezervo lėšų.“
Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras PUSKUNIGIS: „Jeigu mūsų šalyje visi tvarkingai mokėtų mokesčius, pinigų užtektų daugeliui dalykų, ne tik kelių priežiūrai ar žvyrkeliams asfaltuoti. Kalbu apie žemės ūkį, nes šiuo metu tik juridiniai asmenys moka visus mokesčius. Jie gana dideli, pavyzdžiui, mūsų bendrovė kasmet sumoka apie 2 mln. Lt ir taip jau daugelį metų. O tokia pačia veikla ir panašiais mastais užsiimantys fiziniai asmenys mokesčių moka dešimtimis kartų mažiau. Jeigu galų gale būtų deramai sutvarkyta bendra mokesčių sistema tiek žemės ūkyje, tiek kitose srityse, pinigų įvairiems valstybės ir piliečių poreikiams nestigtų. Vadinasi, nekiltų klausimų, kokios ministerijos galėtų pasirūpinti rajoninių ir vietinės reikšmės kelių tvarkymu. Mūsų apylinkėse žvyrkelių būklė tikrai prasta ir ne visada tvarkomi tie, kurie patys reikalingiausi. Vis dar galioja taisyklė – „labiausiai reikia arčiau valdžios esantiems“. Todėl šiandien net nesvarbu, kokios ministerijos ir kokiu būdu galėtų prisidėti prie žvyrkelių asfaltavimo, svarbu, kad iš viso kas nors būtų daroma. Prasti keliai – problema visoje Lietuvoje, todėl tai ir turi būti valstybinis reikalas.“
Jurbarko r. Šimkaičių seniūnė Elena ŠILEIKIENĖ: „Be abejo, ŽŪM galėtų sugalvoti kaip prisidėti prie žvyrkelių remonto ir asfaltavimo. Juk tiek ūkininkų ir iš viso kaimo žmonių vargsta keliaudami niekam tikusiais kaimo keliukais. Viskas daroma tik didmiesčiuose ir iš dalies miesteliuose, tačiau pats kaimas yra visai užmirštas. Žinau, kad ŽŪM yra pažadėjusi kažkiek prisidėti, bet kažin ar pajusime tą paramą? ŽŪM tikrai turi rūpėti ne tik žemės ūkio produkcijos gamyba, bet ir tai, kokiais keliais ją išvežti. Gal tikrai viena Susisiekimo ministerija šiam reikalui pinigų stokoja, todėl ŽŪM indėlis galėtų prisidėti prie problemos sprendimo. Mūsų rajone žvyrkelių padėtis tiesiog apverktina, o nuolatinis laukimas, kada ji keisis, labai vargina.“
Šiaulių r. meras Antanas BEZARAS: „Mūsų rajono savivaldybė praėjusių metu biudžete keliams skyrė 300 tūkst. Lt, 2013 m. – 250 tūkst. Lt. Tos lėšos skirtos žvyrkeliams greideriuoti, kur būtina – paremontuoti. Tačiau daugelis rajono žvyrkelių asfalto laukia labai seniai. Galvoju, kad ŽŪM tikrai turėtų prisidėti prie kaimo žmonių gyvenimo kokybės gerinimo, juk susisiekimas keliais žemdirbiams yra labai svarbus. Žemės ūkis tikrai yra ne vien produkcijos gamyba, tai ir žmonių gyvenamoji aplinka, kuriai gerinti reikia ieškoti įvairių galimybių bei paramos formų. Apie žvyrkelių tvarkymą ir asfaltavimą daug kalbų girdime prieš kiekvienus Seimo rinkimus, ateina vis nauji žemės ūkio ministrai, tad gal atsiras ir toks, kuris pripažins, kad kaimo keliai taip pat neatskiriama žemdirbių gyvenimo ir darbo dalis, kuriai reikia skirti deramą finansavimą, o ne tik pradėti ieškoti lėšų ar paramos būdų.“
Parengė „ŪP“ korespondentė, Elena RINKEVIČIENĖ