Liepos viduryje Lietuvos karaimų bendruomenės veikla Trakuose tampa ypač aktyvi, Karaimų gatvė atgyja, šurmuliuoja įvairių kartų karaimai iš artimų ir tolimų šalių. Tai Karaimų kalbos stovyklos laikas, jau tapęs gražia tradicija, kurią noriai ir rūpestingai puoselėjame.
Kartu tai ir natūralus bendruomenės narių poreikis susiburti, pasireikšti kūrybiškai, sužinoti naujų dalykų apie savo kultūrą ir praeitį. Ši tradicija, kad ir nesena, yra gyva ir besiplėtojanti.
Karaimų kalbos stovykla šiemet vyks liepos 20–31 dienomis, laukiame atvykstant svečių iš Lenkijos, Ukrainos. Stovyklos šerdį sudarys gimtosios kalbos pamokos. Kadaise kalbėti karaimiškai visi išmokdavo namie, ir specialiai mokykloje karaimai kalbos iki 20 a. pradžios niekada nesimokė. Bet kai ji dėl įvairių tiek savaiminių, tiek ir dėl svarių politinių priežasčių pradėjo nykti, atsirado poreikis jos mokytis. Jis ypač stiprus dabar, kai kalbančiųjų skaičius sumažėjo iki 50 žmonių visame pasaulyje ir kai karaimų kalba buvo įrašyta į pasaulio nykstančiųjų kalbų sąrašą.
Šiemet Karaimų kalbos stovykla rengiama 13-ą kartą. Kadangi kalba yra tautinio karaimų identiteto esmė ir kultūros paveldo prasme ji jungia daugelį dalykų, organizatoriai kaskart mėgina suteikti naujos gyvybės ne tik kalbos pamokoms stovykloje, bet ir kitiems kultūros dėmenims. Šį kartą tikimės parengti karaimų kalba dainuosiantį senjorų chorą, karaimiškai suvaidinti specialiai stovyklai parengtą spektaklį, išklausyti prisiminimų apie mūsų protėvius, atšvęsti tradicinę religinę karaimų šventę „Kurban“ (Aukojimas), palavinti žinias viktorinoje.
Atskirai reikėtų paminėti spaudai rengiamą Simono Firkovičiaus (1897–1982) kūrybos rinktinę, kuri bus pristatyta stovyklos metu. Šis Lietuvos karaimų kultūros patriarchas buvo ne tik ilgametis Lietuvos karaimų bendruomenės vyresnysis dvasininkas, bet ir nepaprastai daug nusipelnė karaimų kalbai – ją įvairiai puoselėjo, mokė ir gausiai ta kalba kūrė, stengdamasis perteikti jos grožį ir savitumą.
Stovyklą rengia Lietuvos karaimų kultūros bendrija, šiemet sulaukusi Lietuvos karaimų religinės bendruomenės, Trakų rajono savivaldybės, Trakų istorijos muziejaus bei komercinių rėmėjų (Trakų restoranai „Kybynlar“ ir „Kiubetė“) paramos.