Citadele banko duomenys rodo, kad Lietuvoje būsto paskola su bendraskoliu yra itin dažnas pasirinkimas. 2024–2026 m. su bendraskoliu buvo sudaryta 51 proc. visų būsto paskolų. Tačiau prieš imant paskolą kartu su gyvenimo partneriu svarbu įvertinti ne tik bendras skolinimosi galimybes, bet ir tai, kaip pora elgtųsi pasikeitus finansinei situacijai ar santykiams.
Kai pora nusprendžia įsigyti bendrą būstą, dažnai kyla klausimas, ar būsto paskolą imti kartu, ar vienam. Imant paskolą kartu, poros skolinimosi galimybės paprastai yra didesnės, todėl atsiranda platesnis pasirinkimas tarp skirtingos kainos būstų. „Tokiu atveju pora gali sau leisti, pavyzdžiui, didesnį būstą, patogesnę vietą ar tokį būstą, kuris geriau atitinka jų poreikius“, – sakė Rasa Narė, „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė.
Lietuva pagal būsto paskolų su bendraskoliu dalį išsiskiria ir Baltijos šalių kontekste. 2024–2026 m. tokių paskolų dalis Lietuvoje siekė 51 proc., Estijoje – 45 proc., o Latvijoje – 40 proc. Vien 2026 m. Lietuvoje su bendraskoliu sudaryta 48 proc. būsto paskolų, Estijoje – 41 proc., Latvijoje – 38 proc.
„Skirtumus tarp šalių daugiausia lemia nekilnojamojo turto kainos, gyventojų pajamos ir tai, kokio būsto ieško pirkėjai. Kai būsto kainos didesnės arba pirkėjai renkasi erdvesnį ar geresnėje vietoje esantį būstą, bendros poros pajamos gali tapti svarbiu veiksniu, leidžiančiu gauti reikiamo dydžio finansavimą“, – sakė R. Narė.
Duomenys rodo ir tai, kad Lietuvoje su bendraskoliu imamos būsto paskolos paprastai yra didesnės. 2024–2026 m. vidutinė būsto paskolos suma Lietuvoje siekė apie 128 tūkst. eurų, tačiau paskolų su bendraskoliu vidurkis buvo apie 148 tūkst. eurų, o paskolų be bendraskolio – apie 107 tūkst. eurų. Kitaip tariant, paskolos su bendraskoliu buvo vidutiniškai apie 38 proc. didesnės nei paskolos, imamos vieno asmens.
Baltijos šalių palyginimas taip pat rodo reikšmingus skirtumus. Lietuvoje vidutinė būsto paskola su bendraskoliu 2024–2026 m. siekė apie 148 tūkst. eurų, Estijoje – apie 208 tūkst. eurų, o Latvijoje – apie 104 tūkst. eurų. Tai rodo, kad Lietuva pagal paskolų su bendraskoliu dydį yra tarp Latvijos ir Estijos, tačiau pagal tokių paskolų dalį visoje būsto paskolų struktūroje lenkia abi kaimynines šalis.
Už paskolą abu atsako vienodai
Bendraskolis ir pagrindinis paskolos gavėjas dar prieš sudarydami paskolos sutartį turėtų susitarti, kaip bus mokamos paskolos įmokos: lygiomis dalimis ar kitu porai priimtinu būdu. Vis dėlto svarbu suprasti, kad atsakomybė už paskolos grąžinimą abiem paskolos gavėjams tenka solidariai. „Nėra tokio varianto, kad, pavyzdžiui, vienas asmuo padengia 75 proc. paskolos įmokų, o kitas 25 proc., ir tuo bendraskolio įsipareigojimai baigiasi“, – aiškino R. Narė.
Pasak R. Narės, svarbu įvertinti ir praktines paskolos administravimo detales. Pavyzdžiui, kad pagrindinio paskolos gavėjo sąskaita yra susieta su paskola ir būtent iš jos nuskaičiuojamos paskolos įmokos.
„Paprastai dviese dėl paskolos kreipiasi gyvenimo partneriai arba sutuoktiniai. Rečiau bendraskoliais tampa kiti šeimos nariai, pavyzdžiui, mama ar tėtis, nes jie priklauso skirtingiems namų ūkiams“, – pridūrė R. Narė. Banko vertinimu, nėra skirtumo, ar dėl būsto paskolos kartu kreipiasi sutuoktiniai, ar gyvenimo partneriai. Paskolos sąlygos priklauso nuo poros pajamų ir turimų finansinių įsipareigojimų.
Planas sudėtingiems scenarijams
„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė R. Narė pabrėžia, kad prieš sudarant bendrą būsto paskolos sutartį būtina aptarti ne tik tai, kaip paskola bus mokama įprastomis sąlygomis, bet ir tai, kas nutiktų pablogėjus finansinei situacijai. „Jeigu dėl įvairių priežasčių susidarytų įsiskolinimas bankui, abu paskolos gavėjai už jį atsakytų vienodai, o informacija apie abu asmenis būtų įtraukta į mokėjimų sutrikimų registrą. Ateityje tai gali apsunkinti galimybes gauti kitą paskolą ar lizingą“, – aiškino R. Narė.
Todėl prieš imant bendrą paskolą verta iš anksto susitarti, kaip pora elgtųsi, jei reikšmingai išaugtų kitos išlaidos, padidėtų „Euribor“, vieno iš partnerių pajamos sumažėtų arba visai nutrūktų. Toks pokalbis gali būti nemalonus, tačiau jis padeda aiškiau suprasti abiejų atsakomybę ir sumažina riziką, kad kilus sunkumams sprendimų būtų ieškoma per vėlai.
Taip pat svarbu iš anksto aptarti, kas nutiktų išsiskyrus. „Blogiausia, kai dėl įtampos vėluojama mokėti būsto paskolos įmokas ir pradeda kauptis skolos. Bendraskolis, pirkdamas būstą, būtinai turėtų pasirūpinti, kad taptų ir nekilnojamojo turto savininku. Skyrybų atveju nekilnojamasis turtas lieka tam asmeniui, kurio vardu jis įformintas, tačiau pareiga toliau mokėti paskolą išlieka abiem“, – sakė R. Narė.
Jei kyla sunkumų ir matyti, kad paskolos įmokas mokėti tampa sudėtinga, apie tai reikėtų kuo greičiau informuoti banką. Kuo anksčiau bankas sužino apie galimus mokėjimo sunkumus, tuo lengviau ieškoti sprendimų ir išvengti augančio įsiskolinimo.
Bendraskoliui taip pat verta sekti paskolos mokėjimo eigą. „Jeigu kyla abejonių dėl paskolos grąžinimo, bendraskolis visada gali kreiptis į banką ir pasiteirauti, kokia yra paskolos mokėjimo situacija“, – pridūrė R. Narė.
