Atsinaujinę kariniai smūgiai tarp Jungtinių Valstijų ir Irano per savaitę pakėlė naftos ir Europos gamtinių dujų kainas maždaug 8 proc., nusmukdė Europos akcijų rinkas, o netikėtai stiprūs JAV darbo rinkos duomenys sustiprino JAV dolerį ir sumažino aukso bei sidabro kainas.
Atsinaujinę JAV ir Irano smūgiai išaugino naftos ir dujų kainas
„Brent“ rūšies naftos kaina savaitę baigė ties 96,28 JAV dolerio už barelį riba. Per savaitę ji pakilo 7,8 proc. ir fiksavo geriausią rezultatą nuo liepos mėnesio. Tuo metu TTF gamtinių dujų ateities sandorių kaina, kuri laikoma pagrindiniu Europos dujų kainų orientyru, pakilo 7,42 proc. iki 71,95 euro už megavatvalandę. Tai jau ketvirta iš eilės augimo savaitė, o kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų.
Pagrindinė priežastis buvo aiški: po maždaug mėnesį trukusio santykinės ramybės laikotarpio JAV ir Iranas apsikeitė tiesioginiais kariniais smūgiais. Dėl to beveik sustojo komercinių tanklaivių judėjimas Hormūzo sąsiauriu. Ketvirtadienį juo praplaukė vos keturi laivai, kai pastarųjų dešimties dienų vidurkis siekė apie penkiolika. Įtampą dar labiau padidino Izraelio gynybos ministro grasinimai smogti Irano energetikos infrastruktūrai.
Rinkos dalyviai į energijos išteklių kainas įskaičiavo didesnę tiekimo riziką artėjančiam žiemos sezonui. Tai ypač paveikė dujų rinką, nes Europa vis dar priklausoma nuo Persijos įlankos regione tiekiamų suskystintų gamtinių dujų (SGD), reikalingų dujų saugykloms papildyti.
Nuo metų pradžios energijos išteklių kainos jau yra gerokai pakilusios. „Brent“ nafta pabrango apie 58 proc., o TTF dujų kaina padidėjo beveik 150 proc.
Artėjančios žiemos perspektyvos tampa vis sudėtingesnės. Rugsėjo pradžioje dujų kainos Europoje buvo daugiau nei du kartus didesnės nei prieš metus, o dujų saugyklos buvo užpildytos tik apie 65 proc. Tai mažiausias lygis šiuo metų laiku per dešimtmetį, todėl Europa turi mažesnę apsaugą nuo tiekimo sutrikimų tuo metu, kai rizika Persijos įlankos regione toliau didėja.
Europos akcijų rinkos smuko, JAV rinkos beveik nepakito
Didesnės energijos kainos neigiamai paveikė Europos akcijų rinkas. Vokietijos DAX 40 indeksas smuko 1,97 proc., Prancūzijos CAC 40 prarado 1,46 proc., o „Euro Stoxx 50“ sumažėjo 1,43 proc.
Europa didžiąją dalį energijos importuoja, todėl brangesnė nafta ir dujos tiesiogiai didina tiek įmonių, tiek namų ūkių išlaidas. Tai vyksta tuo metu, kai Europos Centrinis Bankas linksta prie griežtesnės pinigų politikos ir aukštesnių palūkanų normų.
Išimtis buvo Ispanijos IBEX 35 indeksas, kuris savaitę baigė praktiškai nepakitęs ir pakilo 0,04 proc.
Tuo metu JAV akcijų rinkų pokyčiai buvo minimalūs. S&P 500 indeksas pakilo 0,09 proc., „Nasdaq Composite“ – 0,40 proc., o mažesnių bendrovių indeksas „Russell 2000“ – 0,11 proc. Skirtingai nei Europa, JAV yra grynoji energijos gamintoja, todėl energijos kainų šokas šalies ekonomikai daro mažesnį neigiamą poveikį. Be to, investuotojų susidomėjimas su dirbtiniu intelektu susijusiomis bendrovėmis padėjo išlaikyti rinkų stabilumą.
