Dainavos gidas
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Alytus
  • Birštonas
  • Druskininkai
  • Lazdijai
  • Šalčininkai
  • Trakai
  • Varėna
Sekmadienis, 11 gegužės, 2025
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Dainavos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Aktorius L. Pobedonoscevas užkrečia saugiu požiūriu į dviratį

Aktorius L. Pobedonoscevas užkrečia saugiu požiūriu į dviratį

Dainavos gidas
2015-07-31
Įdomu, Naujienos
Laikas: 4 min skaitymo
FacebookTwitter

„Įsitikinimą, kad važiuoti automobiliu neprisisegus diržo ar minti dviratį be šalmo yra kieta, pamažu keičia saugesni įpročiai. Veikia socialinė reklama, daro įtaką užsienyje savomis akimis pamatyta vairavimo, ėjimo per gatvę ar važiavimo dviračiu kultūra. Pradėjome mokytis iš savo ir draugų klaidų, stengiamės jų nebedaryti,“- sako aktorius Leonardas Pobedonoscevas.

Valstybei sugriežtinus Kelių eismo taisykles (KET), kurios įpareigojo dviratininkus net dienos metu vilkėti šviesą atspindinčią liemenę arba važiuoti su įjungtais žibintais, gyventi sudėtingiau nepasidarė. Asmenys, įstaigos, bendrovės pradėjo ieškoti, kaip suderinti privalomą saugumą su grožiu, mada, išskirtinumu.

Madų nesivaikantis, tačiau ir bet kaip atrodyti nemėgstantis L. Pobedonoscevas mano, jog be pagrindinių savo funkcijų šalmas gali būti kietas, šviesą atspindinti liemenė – išskirtinė, o atšvaitai gali puošti. Saugiau dviratininkui jaustis padeda ir populiarėjantis dviratininko draudimas.

Nori gražesnės liemenės

„Kaip automobilio vairuotojas galiu patvirtinti, kad dviratininko liemenės puikiai atlieka savo funkciją – informuoja, įspėja. Liemenės yra matomos dieną ir naktį, jos ryškesnės už šviesoforą. Tos įprastinės kartais lengvai išgąsdina, priverčia sumažinti greitį, nes yra panašios į policininkų (juokiasi).

Ar esu sąžiningai liemenę dėvintis dviratininkas? Matot, nuo tada, kai dėvėti jas tapo privaloma, beveik nebuvau Lietuvoje. Iš kitos pusės, man ne visai patinka įprastinių liemenių dizainas. Tačiau net neabejoju, kad jau yra fabrikas, gaminantis gražesnes liemenes,“ – šypsosi neseniai iš Azijos grįžęs aktorius.

Paskutinis jo sakinys – tiesiai į dešimtuką. Gražesnes, kitokias, įvairesnes ir spalvingesnes šviesą atspindinčias liemenes Lietuvoje gamina socialiai atsakingą elgesį skatinanti „SauGo“ komanda. Spalvingos liemenės ir puošia, ir saugo. Šiais metais „SauGo“ tapo oficialiomis didžiausio dviračių mėgėjų renginio – „Velomaratono“ – liemenėmis.

„SauGo” – tai šviesą atspindinčiomis medžiagomis dekoruotos dviratininkų liemenės vaikams ir suaugusiems. Specialiai labai ryškiaspalvės, stilingos ir linksmos, kad aktyviai judantys būtų matomi ir saugūs kelyje. Šias liemenes sukūrėme todėl, kad visuomenėje jautėsi poreikis kitokiam, kūrybiškesniam, originalesniam sprendimui, kuris paskatintų dviratininkus atsakingiau žvelgti į saugesnį judėjimą. Ir, be abejonės, tai veikia, pirkėjai reaguoja labai teigiamai, nuotaikingai, sveikina ir džiaugiasi dėl atsiradusios alternatyvos kelininkų liemenėms,” – pasakoja  „SauGo“ prekės ženklo kūrėja Rita Griguolaitė.

Turi keturis šalmus

„Turiu motorolerio, dviračio, snieglentės ir parašiutininko šalmus. Pradžioje snowboardu važinėjau be šalmo. Bet kai lygioje vietoje griuvau ir stipriai susitrenkiau galvą, dar tą pačią dieną įsigijau šalmą. Pamokanti istorija, ar ne?

Dviratininkai su šalmais man asocijuojasi su rimtu reikalu. Pamatęs tokį, klausiu savęs – čia dėl saugumo ar dėl įvaizdžio? Man tai yra gražu. Sunku net įsivaizduoti, kad geras dviratininkas su geru dviračiu būtų be šalmo. Geri dalykai eina komplektu,“ – požiūriu į šalmuotus dviratininkus dalijasi L. Pobedonoscevas.

Šalmas madingas tarp paauglių, jį pamėgsta vyresni žmonės, o profesionalūs dviratininkai savo kasdienybės be galvos apsaugos tiesiog nebeįsivaizduoja. Puikiai šalmo svarbą žino po metų pertraukos į profesionalų dviračių sportą grįžtantis Tomas Vaitkus.

„Dviratininkai, motociklininkai ar kitų sporto šakų atstovai šalmus dėvi ne šiaip sau. Tai priemonė, apsauganti itin svarbią kūno dalį. Anksčiau varžybose buvo galima važiuoti be šalmo, bet po poros žūčių šalmas tapo privalomu. Profesionalūs dviratininkai griūva rečiau ir griūti moka, o dviračių mėgėjai nėra tokie koordinuoti kaip profesionalūs sportininkai. Jie dažniau virsta ir sunkiau susižeidžia. Dažnam važiuoti dviračiu – stresas. Mažiau patyrę susikoncentruoja į važiavimą ir nemato, kas vyksta aplink. Dėl to įvyksta daug nelaimių. Šalmas nuo jų gelbsti,“ – sako patyręs sportininkas.

Leo asmeninio archyvo nuotr (1)

Gražiausi atšvaitai atitenka dukrai

„Mano visus atšvaitus konfiskuoja duktė ir susideda ant kuprinės. Bet tuos likusius užsidedu ant dviračio rėmo arba ant kuprinės,“ – pasakoja Vilniaus senamiesčio gatvelėmis minti mėgstantis L. Pobedonoscevas. Jei Leo duktė atšvaitais kuprinę puošia, tai pats aktorius šviesą atspindinčiomis smulkmenomis dviratį daro matomesnį. „Kiek pastebėjau, net mažiausias, kad ir boružės dydžio, į aprangą integruotas atšvaitėlis matosi iš toli. Kuo jis didesnis, tuo labiau matomas. Atšvaitas kelyje jo savininką padaro ryškiausia žvaigžde,“- kalbėdamas apie saugų eismą geros nuotaikos nestokoja pašnekovas.

Kiek atšvaitai išgelbėjo gyvybių, duomenų nėra. Tačiau yra kita statistika, kuri rodo, kiek dviratininkų tamsiu paros metu nukentėjo, nes kelyje buvo nematomi.

„Kam yra reikalingi ir kodėl yra reikalingi atšvaitai, žino visi.  Bet praktiškai dar ne visi nenaudoja. Paklausti, kodėl taip daro, suranda galybę paaiškinimų ir net pasipiktina, kad reikia juos dėvėti. Atšvaitas yra nebrangi ir efektyvi priemonė tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams. Užsidėjai ant kojos žemiau kelio, apsivilkai liemenę ir mini saugiai. Mes nuolat primename atšvaitų svarbą, raginame juos naudoti. Juk net be specialistų raginimų  ar įstatymų dviratininkai ir pėstieji turėtų norėti būti kuo geriau matomi, o ne priešintis didesniam savo pačių saugumui,” – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susitikimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas Egidijus Skrodenis.

Dviračio dar neapdraudė

„Apdraudžiau motorolerį, kelioninį autobusiuką, automobilį. Nedraustas liko tik mano dviratis. Tikiuosi, kol svečiavausi kituose kraštuose, dviračio draudimas privalomu netapo?“ – vėl į pokalbį pokštą įterpia L. Pobedonoscevas. Surimtėję žinomas vyras priduria – „Tiesą sakant, gerai, kad yra tokia galimybė. Saugumą mėgstantiems tokia paslauga turėtų patikti.“

Dviratininkai  tampa tiek avarijų aukomis, tiek kaltininkais. Jie susižeidžia ar sužeidžia kitus. Dviratininkai netenka dviračių. Apsidraudę po tokių įvykių gauna kompensaciją, o to nepadarę lieka tuščiomis.

„Dviratis po truputį tampa įprasta transporto priemone ir mieste vis dažniau pakeičia automobilį. Keliauti dviračiu į darbą netrukdo nei kostiumas, nei aukštakulniai. Tačiau taip pat kaip automobiliu, šia dvirate transporto priemone svarbu tinkamai pasirūpinti, nepamirštant draudimo, – atkreipia dėmesį Mindaugas Budrys, „ERGO Insurance“ Lietuvoje Verslo klientų departamento Alternatyvių pardavimų kanalų grupės vadovas.

Pasak jo, dviratininko draudimas yra trijų rūšių ir apima dažniausiai pasitaikančias rizikas, kai dviratis tampa ilgapirščių grobiu, nelaimingus atsitikimus, dėl kurių patiriami sužalojimai važiuojant dviračiu, ir netikėtus nuostolius padarius žalą kitiems eismo dalyviams. „Pastarieji atvejai nėra reti – pasitaiko nelaimingų atsitikimų, kai dviratininkas sužeidžia kitą žmogų netyčia į jį atsitrenkęs ar padaro turtinę žalą susidūręs su automobiliu. Tad nors nemalonumų pasitaiko visiems, šis draudimas skirtas tam, kad jau ir taip nemalonių pojūčių nestiprintų papildomos netikėtos išlaidos“, – sako M. Budrys.

DalintisDalintis
Ankstesnė naujiena

Iš kelių šimtų Lietuvoje prekybos vietose parduodamų mėsos dešrelių rūšių vos kelios dešimtys yra tinkamos kepti ant laužo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė įspėja, kad susigundžiusiems ant laužo pasičirškinti dešrelių reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis ir jokiu būdu nepirkti produkto, jeigu jame yra nitritinės druskos E 250. Specialistė pabrėžia, kad ant visų laužui tinkamų dešrelių turėtų būti parašyta, kad šios yra kepamosios. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aukštesnėje nei 110 laipsnių temperatūroje kepant mėsos gaminius, kurių sudėtyje yra natrio nitrito, jo likučiai reaguoja su produkto baltymus sudarančiomis amino rūgštimis ir sudaro toksiškus, kancerogeninius junginius – nitrozaminus, – teigia V. Septilkienė. – Šie junginiai skatina skrandžio, virškinimo sistemos, kepenų ir inkstų piktybinių navikų atsiradimą, didina vėžinių susirgimų tikimybę.“ Mėsos išvaizdą ir skonį pagerinantis priedas E 250 itin dažnai dedamas į rūkytas, medžiotojų tipo dešreles – nemaža dalis žmonių būtent šiuos gaminius mėgsta kepti grilyje. Nitritinė druska, į kurios sudėtį įeina natrio nitritas E 250, mėsos gamybos įmonėse dažnai naudojama kaip apsauga nuo gedimo ar bakterijų. Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, nitritų naudojimas ribojamas ir yra reglamentuotas įstatymais, draudžiančiais šį maisto priedą naudoti kepti skirtuose gaminiuose. Specialistų teigimu, kai kurie gamintojai tyčia klaidina vartotoją ant gaminio pakuotės pateikdami iškylos ar kepamų dešrelių vaizdus. Vartotojas turėtų atkreipti dėmesį ne į iliustracijas, kurių nereglamentuoja įstatymai bet į gaminio sudėtį ir rūšį. Kai kurie mėsos produktų gamintojai Lietuvoje visiškai atsisakė priedo E 250, jį pakeisdami paprasta druska. Lietuvos mėsos gamintojų teigimu, vienas iš galimų sveikesnių pasirinkimų griliui – virtos kepamosios vištienos dešrelės. Nuo kitų dešrelių jos skiriasi savo spalva ir sudėtimi. Dešrelės yra baltos, kadangi jose nėra dažiklių ir yra gaminamos iš susmulkintos viščiukų broilerių filė bei šlaunelių mėsos. Vištienos ar kalakutienos dešrelių sudėtyje nėra nitritinės druskos, todėl jas kepant aukštoje temperatūroje neišsiskiria kancerogeninės medžiagos. Nors virtos kepamosios dešrelės jau yra termiškai apdorotos ir tinkamos valgyti iš karto, jas galima pakepinti iki priimtinos temperatūros taip kad plutelė lengvai apskrustų, tačiau nesudegtų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad visos dešrelės, paženklintos kaip kepamosios, yra saugios ir neišskiria kancerogeninių junginių. Renkantis ne vištienos dešreles, tinkamą produktą išsirinkti taip pat gali padėti gaminio spalva – mėsa, kurios apdorojimui nebuvo naudojami nitritai, yra ne rausvos, o pilkšvos ar baltos spalvos. Tiesa, svarbu žinoti, kad net ir tokių dešrelių negalima perkepinti – apdegusioje mėsoje taip pat gali susidaryti nitrozaminai. Degėsius prieš valgant reikėtų pašalinti, o norint apsaugoti produktus nuo tiesioginės ugnies, dešreles galima suvynioti į foliją. Renkantis dešreles taip pat vertėtų atsižvelgti į jų kokybę. Pagal Lietuvos standartus, mėsos gaminiai skirstomi į rūšis: aukščiausią, pirmą ir antrą. Specialistų teigimu, kuo aukštesnė mėsos gaminio rūšis, tuo kokybiškesnės mėsos žaliavos turi būti naudojamos jų gamybai. Standarte nurodyta, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant pakaitalų, maisto užpildų ir mechaniškai atskirtos mėsos. Ši informacija privalo būti nurodyta ant visų mėsos produktų ženklinimo etikečių, įskaitant ir dešreles. Mėgaujantis vasaros malonumais bei iškylomis gamtoje, svarbu nepamiršti, kad ne pagal paskirtį naudojamas net ir geras produktas gali būti kenksmingas organizmui. Saugantiems savo ir artimųjų sveikatą, specialistai rekomenduoja nepagailėti kelių minučių ir atidžiau pasidomėti perkamu gaminiu.

Sekanti naujiena

Pienininkai supažindinti su reikalavimais

Panašios naujienos

Popiežiumi išrinktas amerikietis R. F. Prevostas pasirinko Leono XIV vardą
Naujienos

Popiežiumi išrinktas amerikietis R. F. Prevostas pasirinko Leono XIV vardą

2025-05-09
Įdomu

Paaiškėjo, kurie geriausi šefai atstovaus Lietuvai prestižiniame konkurse

2025-05-09
„Alytus Grand Prix“ plaukimo varžybose – beveik 500 dalyvių
Alytus

„Alytus Grand Prix“ plaukimo varžybose – beveik 500 dalyvių

2025-05-05
Atidariusi didžiausią logistikos terminalą Kaune, „Venipak“ ieško darbuotojų: žada nemokamai vežti į darbą
Naujienos

Atidariusi didžiausią logistikos terminalą Kaune, „Venipak“ ieško darbuotojų: žada nemokamai vežti į darbą

2025-04-29
Gyvenimas

Kurie zodiako ženklai apdovanoti puikia sveikata, o kuriems ne taip pasisekė?

2025-04-29
Tirpioji kava yra tikra kava: ekspertės siūlo geriau pažinti šį gėrimą
Gyvenimas

Tirpioji kava yra tikra kava: ekspertės siūlo geriau pažinti šį gėrimą

2025-04-28
Sekanti naujiena
Pienininkai supažindinti su reikalavimais

Pienininkai supažindinti su reikalavimais

Parduotos dvi savivaldybės transporto priemonės, vyks pakartotinis aukcionas

Parduotos dvi savivaldybės transporto priemonės, vyks pakartotinis aukcionas

Skaitoma

Siksto koplyčios paslaptis: realiausi kandidatai tapti naujuoju popiežiumi

Siksto koplyčios paslaptis: realiausi kandidatai tapti naujuoju popiežiumi

2025-05-07
Mangai

Ką reikėtų žinoti apie džiovintus mangus?

2022-01-25
Išmokos vaikams nuo 2025 m.: kas priklauso?

Išmokos vaikams nuo 2025 m.: kas priklauso?

2025-01-07
Atraminio guolio priežiūra

Atraminio guolio priežiūra

2023-06-29
Vijokliniai augalai – ką būtina žinoti?

Vijokliniai augalai – ką būtina žinoti?

2020-10-28

Reklama

Proneta Proneta Proneta
Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Apie Dainavos gidą

Naujienos

Lietuva prisistatė Venecijos architektūros bienalėje

2025-05-10
Popiežiumi išrinktas amerikietis R. F. Prevostas pasirinko Leono XIV vardą

Popiežiumi išrinktas amerikietis R. F. Prevostas pasirinko Leono XIV vardą

2025-05-09

Skaitomiausia

Siksto koplyčios paslaptis: realiausi kandidatai tapti naujuoju popiežiumi

Siksto koplyčios paslaptis: realiausi kandidatai tapti naujuoju popiežiumi

2025-05-07
Mangai

Ką reikėtų žinoti apie džiovintus mangus?

2022-01-25
  • Rašyti redakcijai
  • Privatumo politika
  • Reklama
  • Susisiekite

© Dainavos gidas

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Pradžia
  • Privatumo politika
  • Reklama
  • Susisiekite

© Dainavos gidas