Šiandien žurnalistės Linos Pavalkytės interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pabrėžė, kad interpeliacija Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui buvo pirmiausia dėl jo abejingos laikysenos lėktuvo katastrofos metu.
„Interpeliacijos pirmasis uždavinys – atkreipti dėmesį į tam tikras problemas ir parodyti Vyriausybės arba atskirų ministrų klaidas, – pažymėjo A. Kubilius. – Apie ką mes toje interpeliacijoje kalbame? Kalbame ne apie kažkokias technines detales, kaip vyko gelbėjimo operacija, laiku ar ne laiku įsijungė atskiros tarnybos ir žinybos. Iš tikrųjų, kaip rodo atliekami tyrimai, mūsų gelbėtojai yra profesionalūs, tačiau būtent dėl ministro veiklos arba neveiklos, arba tos abejingos veiklos visuomenei per pirmąsias operacijos dienas susidarė vaizdas, kad krašto apsaugos sistemai yra labai prastai vadovaujama, ji prastai valdoma“.
Kalbėdamas apie generalinio prokuroro nepaskyrimą, Seimo opozicijos lyderis sakė, ko gero, valdančiajai koalicijai nelabai norėjosi matyti gana stiprų, savarankišką, kvalifikuotą generalinį prokurorą, matyt, siekiant generalinėje prokuratūroje išlaikyti nelabai aiškią situaciją, kuri galbūt leistų kokioms nors interesų grupėms šioje institucijoje daryti įtaką.
Į žurnalistės klausimą, kodėl ES taip nuolaidžiauja Graikijai, A. Kubilius atsakė: „Didelė dalis Graikijos skolos – 300 milijardų eurų – yra Vakarų suteikta pagalba. Vakarai jau yra įdėję tokios apimties pinigus ir jeigu Graikija bankrutuoja, ar įvyksta kiti neaiškūs veiksmai, tai Vakarai (Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas, Europos Komisija) gali prarasti Graikijoje nemažus pinigus. Kita vertus, ekonomiškai, socialiai žlunganti Graikija pasidaro labai nestabili politiškai. Matome specifinius Kremliaus santykius su dabartine Graikijos valdžia. Manau, kad Vakarų lyderiai žiūri ir geopolitine prasme, kaip gali situacija toliau susiklostyti. Tačiau neatmesčiau ir varianto, kad ilgai ši situacija tęstis negalės. Nes dabar kalbama apie 1,5 milijardo eurų, kuriuos Graikija turi iki birželio pabaigos grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui. Net jeigu ši problema išsispręstų ar nusikeltų, liepą laukia kitas iššūkis, vėl keli milijardai, kuriuos reikia grąžinti tiek Tarptautiniam valiutos fondui, tiek Europos centriniam bankui.
Pabaigoje A. Kubilius priminė apie tradicinį dviračių žygį, kuris drieksis per Ukrainą, kaip solidarumo su šia šalimi ženklas.
Pavalkytė: Pradėkime nuo savaitės aktualijų Lietuvoje – opozicija inicijavo interpeliaciją krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui dėl ministro veiklos ar neveiklumo per operaciją gelbėjant į Baltiją nukritusio lėktuvo pilotus. Panašu, kad Seime interpeliacija pagreičio neįgavo. Tačiau, kaip šiandien rašoma spaudoje, opozicija neatsisako savo idėjos dėl interpeliacijos. Ar, kaip rašoma spaudoje, minties tuščiai virpinti orą neatsisakysite?
Kubilius: Pirmas dalykas – tai padaryta pertrauka svarstymui ir antradienį bus balsuojama. Antras dalykas – tai nėra kažkoks tuščias oro virpinimas, nes, man atrodo, klaidingai yra suprantama, kas yra interpeliacija ir kokia yra opozicijos funkcija Parlamente. Kartais susidaro vaizdas, kad visi galvoja, jog interpeliacija yra rezultatyvi tik tada, jeigu ministras yra atsistatydinimas. Taigi šioje vietoje interpeliacijos pirmasis uždavinys – atkreipti dėmesį į tam tikras problemas ir parodyti Vyriausybės arba atskirų ministrų klaidas, ir šiuo atveju Juozas Olekas yra nusipelnęs būtent šios stadijos, o kaip baigsis balsavimas, tai čia, be abejo, jeigu valdančioji dauguma, bus drausminga, tai opozicija, turėdama mažiau balsų, niekada nepasieks to, kad ministras būtų atstatydintas.
Tačiau apie ką mes toje interpeliacijoje kalbame? Kalbame ne apie kažkokias technines detales, kaip vyko gelbėjimo operacija, laiku ar ne laiku įsijungė atskiros tarnybos ir žinybos. Iš tikrųjų, kaip rodo atliekami tyrimai, mūsų gelbėtojai yra profesionalūs, tačiau būtent dėl ministro veiklos arba neveiklos, arba tos abejingos veiklos visuomenei per pirmąsias operacijos dienas susidarė vaizdas, kad krašto apsaugos sistemai yra labai prastai vadovaujama, ji prastai valdoma. Kairė nežino, ką daro dešinė – operacijos atšaukiamos ir vėl pradedamos iš naujo. Vėlgi žmonėms kyla klausimas – jeigu taip yra su vieno tragiškai nukritusio lėktuvo reikalais, tai kas būtų, jeigu krašto apsaugai tektų pasitikti žymiai didesnius iššūkius, pvz., kokias nors hibridines atakas ar karinius veiksmus. Šiuo požiūriu mes matome didžiausią ministro atsakomybę, kad jis leido susidaryti tokiai situacijai savo neveiklumu arba po to – klaidingais veiksmais. Apie tai ir kalbama interpeliacijoje. Šioje vietoje mes matome daugelį pasikartojančių dalykų – kad iš tikrųjų politinis vadovavimo lygmuo krašto apsaugai yra labai problemiškas.
Jei valdančioji koalicija būtų išmintinga, pagalvotų, gal verta Juozui Olekui pasiūlyti kokią kitą atsakomybę, tačiau šiomis aplinkybėmis krašto apsaugai, kai matome gana nemažai iššūkių ir įtampų, galėtų vadovauti kas nors kitas, kas nedarytų tokių klaidų, neleistų žmonėms suabejoti, ar tinkamai valdoma krašto apsauga.
Pavalkytė: Ar Jūs pats tikite, kad pavyktų atstatydinti Juozą Oleką?
Kubilius: Aš tikrai netyrinėju, ką galvoja valdančioji koalicija – tai nuo jų priklauso, bet yra buvę tokių atvejų Seimo istorijoje, kai, atrodytų, nelabai reikšmingose situacijose, pvz., kai Seimo pirmininkas buvo Artūras Paulauskas, ir vienas iš vadovaujančių kanceliarijos darbuotojų netinkamai naudojosi tarnybiniu transportu (vežiojo savo šunį), mes tą klausimą suformulavome kaip interpeliacijos klausimą, nelabai tikėdami, kad tai gali būti rezultatyvi interpeliacija. Po to staiga pasirodė, kad valdančiojoje koalicijoje buvo gana daug nepasitenkinimo tuo, kaip Artūras Paulauskas vadovavo Seimui. A. Paulauskas buvo atstatydintas iš Seimo pirmininko pareigų.
Pavalkytė: O ką netinkamai padarė Prezidentės siūlytas kandidatas į generalinius prokurorus Nerijus Meilutis, kad jis nebuvo patvirtintas Seime, ar tai buvo kitos priežastys?
Kubilius: Manau, kad yra kitos priežastys. Ko gero, valdančiajai koalicijai nelabai norėjosi matyti gana stiprų, savarankišką, kvalifikuotą generalinį prokurorą – matyt, siekiant generalinėje prokuratūroje išlaikyti nelabai aiškią situaciją, kuri galbūt leistų kokioms nors interesų grupėms daryti įtaką prokuratūroje. Šiuo atveju, manau, kad valdančioji koalicija pasidavė interesų grupių lobizmui, kuris šiek tiek jautėsi tiek viešojoje erdvėje, tiek pačiame Parlamente. Ir valdančioji koalicija sudaro galimybes toms interesų grupėms arba išsaugoti, arba ieškoti būdų kaip sukurti savo naujas įtakos sferas Generalinėje Prokuratūroje.
Pavalkytė: Tai kaip jums ši situacija, ar Generalinė Prokuratūra gali dirbti be vadovo, gal Lietuvai apskritai nereikia tokios pozicijos?
Kubilius: Tai tikrai nėra gera situacija. Aišku, generalinė prokuratūra nesugrius ir valstybė nežlugs, tačiau matome vis daugiau atsirandančių institucijų ar sričių, kuriose, kaip vadinčiau, erozija – t.y. lėtas blogėjimo procesas eina vis gilyn ir gilyn. Matome aiškius to atspindžius ir ekonomikos reikaluose, ir daugelyje kitų sričių. Tas abejingas valdančiosios koalicijos požiūris į daugelį problemų vis labiau matysis kaip kenkiantis daugeliui mūsų valstybės labai svarbių sričių.
Pavalkytė: Kodėl ES taip nuolaidžiauja Graikijai arba, liaudiškai sakant, terliojasi su Graikija?
Kubilius: Graikijos klausimai tapo tokiu permanentiniu fonu, kad jeigu kurią dieną ar savaitę neperskaitytum kokio nors straipsnio apie tai, kad Graikija žlunga ar tuoj ištiks katastrofa, pasijustum, lyg kažko trūksta.
Iš tikrųjų Graikijos problemos labai paaštrėjo po to, kai žiemos viduryje Graikija išsirinko populistinę „Syriza“ partiją į valdžią ir kuri savo populistiniu antagonizmu Europai ir ES sutartoms priemonėms, kaip gelbėti Graikijos ekonomiką, pasakė ne. Dabar patys jau mato, kad iš to nieko gero neišeina. Pati Graikijos Vyriausybė save pastatė į tokį kampą, kad negali nusileisti tam, ko reikalauja tie Vakarų partneriai, kurie iki šiol teikė Graikijai didelę pagalbą. Reikia atsiminti, kad Graikijos skola šiuo metu yra apie 350 milijardų eurų – milžiniška skola. Graikijos ekonomika lyg ir buvo pradėjusi atsigauti, bet vėl smunka, ir yra labai prastoje būsenoje. Bendras nedarbas (ne jaunimo, ne atskirų sektorių) siekia apie 26%, kai Lietuvoje – 8-9%. Biudžeto deficitas vėlgi sparčiai auga.
Pavalkytė: Kodėl taip nuolaidžiaujama Graikijai?
Kubilius: Didelė dalis Graikijos skolos – 300 milijardų eurų – yra Vakarų suteikta pagalba. Vakarai jau yra įdėję tokios apimties pinigus, ir jeigu Graikija bankrutuoja, ar įvyksta kiti neaiškūs veiksmai, tai Vakarai (Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas, Europos Komisija) gali prarasti Graikijoje nemažus pinigus. Kita vertus, ekonomiškai, socialiai žlunganti Graikija pasidaro labai nestabili politiškai. Matome specifinius Kremliaus santykius su dabartine Graikijos valdžia. Manau, kad Vakarų lyderiai žiūri ir geopolitine prasme, kaip gali situacija toliau susiklostyti. Tačiau neatmesčiau ir varianto, kad ilgai ši situacija tęstis negalės. Nes dabar kalbama apie 1,5 milijardo eurų, kuriuos Graikija turi iki birželio pabaigos grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui. Net jeigu ši problema išsispręstų ar nusikeltų, liepą – kitas iššūkis, vėl keli milijardai, kuriuos reikia grąžinti tiek Tarptautiniam valiutos fondui, tiek Europos centriniam bankui.
Pavalkytė: Esate pramintas krizės premjeru, ar sutiktumėte tapti krizės premjeru Graikijoje?
Kubilius: Žinote, tikrai nesiimu tokios garbės ir manau, kad Graikijos problemos yra šiek tiek kitokios negu mūsų problemos šiuo metu. Galbūt, jeigu Graikija būtų sekusi mūsų keliu nuo pat pradžių 2008-2009 metais, būtų ėmusis ryžtingų reformų tuo metu, tai būtų galima jai patarti. Dabar Graikija turi ir didelių ekonominių problemų, ir, kas svarbiausia, turi didelių vidinių politinių problemų. Taigi nesiimu drąsiai tvirtinti, kad štai galėčiau staiga išspręsti problemas.
Pavalkytė: Vasara – atostogų metas, tai kada suksite į dešinę?
Kubilius: Dviračių padangos jau pripūstos – taigi ruošiamės, planuojame. Tradicinis dviračių žygis ,,Suk į dešinę“, kaip Jūs teisingai prisimenate pavadinimą, šį kartą, atrodo, bus ypatingas tuo, kad šių metų žygiu mes norime pademonstruoti solidarumą su mūsų bičiuliais Ukrainoje, taigi žygį planuojame Ukrainoje. Iš Lvovo minsime per svarbias Lietuvos istorijai vietas, pilis, pavyzdžiui Kamenets-Podolską. Tikiuosi, kad taip ir solidarumą pademonstruosime, ir pabendrausime su ukrainiečiais, ir pažinsime tą kraštą, kuris šiandien mums toks svarbus.
Pavalkytė: Belieka palinkėti gero kelio ir gero oro. Ačiū, kad apsilankėte mūsų studijoje.
