Rugsėjo 10 d. bendrovė „Dzūkijos vandenys“ į pažintinę konferenciją sukvietė Alytaus rajono ūkininkus. Renginio tikslas – pristatyti galimybę miesto nuotekų valykloje susidarantį ir atitinkamai apdorotą dumblą – granules – naudoti kaip alternatyvą trąšoms.
Konferencijoje dalyvavo apie dešimt Alytaus, Varėnos, Lazdijų rajonų ūkininkų, atstovai iš Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, UAB „Sweco Lietuva“, bendrovių „Ukmergės vandenys“, „Utenos vandenys“.
Pranešėjai kalbėjo, kad šalyje atliktas ne vienas tyrimas, pagrindžiantis, kad dumblas yra gera trąša. Remiantis atliktais tyrimais nustatyta, jog vertinant dumblą pagal įtaką augalų derliui, jis savo efektyvumu prilygsta mėšlui, ir netgi jį viršija. Dumblas praturtina dirvožemį humusu, maisto medžiagomis, pagerina lengvesnių dirvožemių fizikines savybes.
UAB „Sweco Lietuva“ viceprezidentas E. Kunevičius kalbėjo, kad dumblo naudojimas žemės ūkyje šiuo metu yra pats racionaliausias sprendimas, kuris atitinka atliekų tvarkymo hierarchijos principus, kadangi išsaugomas neatsinaujinantis gamtos išteklius fosforas, neprarandamos kitos dumblo maistinės medžiagos.
Konferencijoje dalyvavę vandentvarkos įmonių atstovai iš Utenos ir Ukmergės pasidalijo savo patirtimi, – mat išvalytą ir vartojimui paruoštą dumblą jų rajonų ūkininkai naudoja jau ne vienerius metus. Jų teigimu, ūkininkai yra tikrai patenkinti rezultatu: jie giria gausesnį derlių ir, praėjus rekomenduojamam laiko intervalui tarp tręšimų (patręšus turi praeiti trys metai), vėl kreipiasi dėl dumblo įsigijimo.
UAB „Utenos vandenys“ nuotekų valykloje susidarantis dumblas kaip trąša naudojamas nuo 2006 metų. „Utenos vandenų“ gamybos direktoriaus pavaduotojaGiedrė Vabolienė pasakojo, kad nuo tada bendrovė kiekvienais metais paruošia po 3–4 tręšimo planus, o ūkininkams jau yra išdavusi 37 tręšimo sertifikatus. Anot Utenos rajono ūkininkų, jau naudojančių dumblą kaip trąšas, patręšus dumblu sulaukiama tris kartus didesnio derliaus.
„Utenos vandenų“ atstovė pasidžiaugė už alytiškius, kad šie turi galimybę naudoti į sausas granules sudžiovintą dumblą, kai tuo tarpu jų rajono ūkininkai naudoja skystą, kurį transportuoti ir naudoti ne taip patogu.
Bendrovės „Ukmergės vandenys“ atstovas direktoriaus pavaduotojas Rimas Arlinskas taip pat pasidalijo savo įmonės patirtimi – čia iš dumblo gaminamas kompostas, kuriuo ūkininkai tręšia laukus.
Konferencijos dalyviams buvo surengta ekskursija, kurios metu jie turėjo galimybę pamatyti, kokie sudėtingi vykdomi procesai, kol į valyklą atitekėjęs dumblas paverčiamas sausomis granulėmis. Šių procesų metu dumblo tūris sumažėja apie 120 kartų: per dieną valykloje susidaro daugiau kaip 450 m3 dumblo, kurį apdorojus (sutankinus, išpūdžius, nusausinus ir išdžiovinus didesnėje kaip 70˚C temperatūroje) lieka 3,7 m3 granulių. Per parą Alytaus nuotekų valykloje pagaminama apie 2 tonos džiovinto dumblo granulių, kurios supilamos į maždaug 800 kilogramų didmaišius.
Vadovaujantis „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimais“ LAND 20-2005, Alytaus miesto nuotekų valymo įrenginiuose susidarantį dumblą galima panaudoti žemdirbystės laukų tręšimui, miško įveisimo vietoms tręšti, nederlingam dirvožemiui rekultivuoti ir pan.
Apdorotas dumblas – niekuo ne blogesnė trąša už daugelį mineralinių. Jame yra to paties azoto ir fosforo, kurie yra ir sudėtinė įprastai naudojamų trąšų dalis.
Išdžiovinto dumblo pranašumai: gerokai mažesnė savikaina, nei tręšiant įprastomis trąšomis; granules paprasta išbarstyti įprastu trąšų barstytuvu; beveik nėra nemalonaus kvapo; tręšimo normas ir planus parengs bei suderins bendrovės „Dzūkijos vandenys“ specialistai.
Nutekamųjų vandenų dumblą naudoja beveik visos šalys. Pavyzdžiui, Anglijoje žemės ūkyje sunaudojama iki 50% viso dumblo. Suomijoje 31% viso dumblo sunaudojama tręšimui, 17% – miesto želdiniams, 33% – pakelių apželdinimui ir gėlynams, 18% – komposto gamybai. JAV dirvoms tręšti sunaudojama 75% viso gaunamo dumblo. Tuo tarpu Lietuvoje tręšimui kol kas panaudojama tik apie penktadalis viso susidarančio dumblo.
Mūsų šalyje nustatytos konkrečios dumblo įterpimo laukuose normos, tręšimo periodiškumas, didžiausi sunkiųjų metalų kiekiai, kurie gali patekti į dirvožemį.
Alytuje vyrauja antros kategorijos nuotekų dumblas. Sunkiųjų metalų kiekiai jame keletą, o kai kuriais atvejais ir keliasdešimt, kartų mažesni negu leidžia normos. Jį galima panaudoti žemės ūkyje dirvožemiui tręšti auginant technines kultūras, energiniam kurui naudojamam miškui auginti, apleistoms žemėms atkurti, išeksploatuotų žvyro, smėlio, molio karjerų ir durpynų rekultivacijai, miesto želdiniams tręšti, pakelėms sutvirtinti ir apželdinti.
Apsisprendus pasinaudoti siūlymu tręšti laukus apdorotu dumblu – granulėmis, reikia kreiptis į bendrovę „Dzūkijos vandenys“ (tel. (8 315) 77208, mob. tel. 8 687 50574).
Tręšimo planui, kurį parengs bendrovės specialistai, reikės pateikti: dokumento, suteikiančio teisę naudoti žemės sklypą, kopiją (nuosavybės dokumentas, nuomos sutartis ar pan.); sklypo plano kopiją; informuoti, kokios kultūros bus auginamos numatomame tręšti lauke; sutarti dėl galimybės paimti iš sklypo dirvožemio mėginius tyrimų atlikimui.
UAB „Dzūkijos vandenys” inf.