Vyriausybė Seimui teikia svarstyti Teisingumo ministerijos parengtas pataisas, kuriomis būtų užtikrintos ir reglamentuotos neįregistravusių santuokos, bet kartu gyvenančių ir šeiminius santykius kuriančių vyro ir moters teisės ir pareigos, taip pat būtų apsaugoti šių asmenų ir jų vaikų interesai.
Tokioms Civilinio kodekso pataisoms šiandien buvo pritarta Vyriausybės posėdyje.
CK projekte siūloma, kad partneriais galėtų tapti vyras ir moteris, kurie yra pilnamečiai, nėra giminaičiai, nėra tarpusavyje ar su kitais asmenimis sudarę santuokos bei nėra kitų asmenų partneriai. Siūloma įtvirtinti partnerystę pagal įstatymą, kai pats bendras vyro ir moters gyvenimas, sukuriant šeiminius santykius, sukelia teisinių pasekmių, nereikalaujant specialių formalumų.
Projekte taip pat siūloma, kad partneriai turėtų galimybę išviešinti partnerystę užregistravę pareiškimą dėl partnerystės Gyventojų registre. Taip pat numatyti ir partnerystės nutraukimo pagrindai. Jei tarp partnerių kiltų ginčas dėl partnerystės buvimo, teismuose jis būtų sprendžiamas ypatingos teisenos tvarka – greičiau ir paprasčiau.
„Šis partnerystės reglamentavimas leis įtvirtinti kartu gyvenančių, tačiau neįregistravusių santuokos asmenų teisių apsaugą, o svarbiausia, užtikrins partnerių vaikų interesus ir teises, kadangi apsauga būtų užtikrinta nuo faktinio gyvenimo kartu momento, o ne nuo santuokos įregistravimo.“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
CK projektu nustatoma bendra taisyklė, kad turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus partnerių asmeninį turtą. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad partnerių dalys jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Notarine sutartimi bus galima susitarti dėl partnerių turtinių teisių ir pareigų partnerystės metu, taip pat jai pasibaigus.
Siūlomos nuostatos taip pat saugos partnerių vaikų teises. Siūloma įstatyme įtvirtinti tėvystės prezumpciją, taikomą partnerystės teisiniuose santykiuose tais atvejais, jeigu partneriai išviešino partnerystę. Tai reikštų, kad partneriams gimusio vaiko kilmė iš tėvo pusės būtų nustatoma taip, kaip ir santuokos atveju – supaprastinta tvarka. Visais atvejais dalijant turtą turės būti atsižvelgiama į partnerių nepilnamečių vaikų interesus.
CK projekte taip pat įtvirtinama galimybė, atsižvelgiant į silpnesnio partnerio interesus, kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš kito partnerio, jeigu partnerystė nutrūksta. Taip pat būtų išspręsta praktikoje kylanti su paveldėjimu susijusi problema mirus vienam partneriui. Tuomet mirusio partnerio turtą pergyvenęs partneris paveldėtų pagal įstatymą arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais. Abiem partneriams yra palikta galimybė susitarti ir dėl kitokių paveldėjimo taisyklių, kiek tai leidžia galiojantis teisinis reguliavimas.
Parengtu projektu taip pat siekiama užpildyti teisės spragą, atsiradusią dėl to, kad šiuo metu 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo neįregistravus santuokos institutas nėra galiojantis; šiuo projektu taip pat įgyvendinama iš Konstitucijos kylanti valstybės pareiga sureguliuoti šeiminius santykius taip, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių).
Šioms Civilinio kodekso pataisoms dar turės pritarti Seimas.
