Vasarą vaikai ir paaugliai tampa finansiškai savarankiškesni – pradeda pirmuosius darbus, daugiau pramogauja, patys sprendžia, kur išleisti nuosavus pinigus. Kur krypsta jų vasaros išlaidos ir į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
Populiariausi pirkiniai – prekybos tinkluose bei greito maisto restoranuose
Remiantis „Luminor“ banko duomenimis, vaikai iki 17 m. daugiausiai pinigų vasaros metu išleidžia įvairioms plataus vartojimo prekėms – dažniausiai apsiperka didžiuosiuose prekybos tinkluose „Maxima“ ir „IKI“. Šie tinklai praėjusių metų vasarą tapo pagrindine vieta smulkiems pirkiniams, užkandžiams ar kasdieniams poreikiams tenkinti – sudarė net 51,21 proc. visų vaikų vasaros išlaidų.
„Jaunuoliai vasarą leidžia laiką aktyviau – daugiau keliauja, susitinka su draugais, todėl išlaidos maistui ir kitoms kasdienėms prekėms išauga. Populiariausios vietos 2024 m. vasarą buvo greitojo maisto restoranai, tokie kaip „McDonald’s“, bei kavinių tinklai, tarp kurių pirmauja „Caffeine“. Kavinėms, restoranams ir barams skirta 18,16 proc. visų išlaidų. Taip pat pastebime išlaidų ir knygynuose“, – komentuoja A. Mincienė.
Kelionėms renkasi paspirtukus
Vasaros metu elektriniai paspirtukai tampa itin populiaria transporto priemone jaunimo trumpoms kelionėms mieste. Vidutinė vienos kelionės kaina, remiantis „Luminor“ banko analize, praėjusią vasarą siekė 3,29 Eur.
„Tai patogus ir greitas būdas pasiekti norimą tašką mieste. Pastebime, kad jaunuoliai dažnai renkasi šią priemonę keliaudami iš namų iki draugų ar kavinės, todėl tai dar viena reikšminga kišenpinigių išlaidų kryptis“, – priduria ekspertė.
Internetinė prekyba – iššūkis tėvų dėmesiui
Vasaros metu, kai sumažėja mokyklinių pietų išlaidos, vaikai turi daugiau galimybių paskirstyti pinigus savo nuožiūra. Viena dažniausių krypčių – apsipirkimas internetu.
„Jaunuoliai vis dažniau apsiperka tokiose platformose kaip „Vinted“, „Shein“ ar „Temu“, o vidutinė vieno pirkimo suma siekia apie 25 eurus. Interneto pasaulis yra patrauklus, tačiau kartu ir rizikingas – todėl labai svarbu, kad vaikai žinotų, kaip saugiai elgtis skaitmeninėje erdvėje. Tėvų vaidmuo čia – esminis: kalbėkitės apie internetinius sukčius ir mokykite vaikus, kaip jų išvengti“, – pažymi A. Mincienė.
Svarbiausia – atsakingas požiūris į pinigus
Finansinio raštingumo pagrindai turėtų būti formuojami nuo ankstyvo amžiaus. Tėvai turėtų pradėti ugdyti atsakingą vaiko požiūrį į pinigus jau nuo pirmų klasių, sako A. Mincienė.
„Mokėjimo kortelės leidžia tiek vaikui, tiek tėvams stebėti išlaidas realiu laiku. Tėvai gali nustatyti pirkimo limitus ar riboti pervedimus, o tai neįmanoma naudojantis grynaisiais pinigais. Prieš suteikdami vaikui kortelę įsitikinkite, kad jis supranta pinigų vertę ir geba planuoti savo išlaidas“, – pabrėžia ekspertė.
Savarankiškas kišenpinigių valdymas vasaros metu vaikams yra puiki galimybė tapti finansiškai raštingesniems. Įgyti įgūdžiai pravers ne tik dabar, bet ir ateityje – planuojant pirmąjį biudžetą, taupant didesniam pirkiniui ar priimant savarankiškus sprendimus suaugus.
