Nors atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje veikia jau daugelį metų, gyventojams vis dar kyla iššūkių dėl skirtingose savivaldybėse taikomų nevienodų reikalavimų. Net 8 iš 10 šalies gyventojų mano, kad pakuočių atliekų rūšiavimo sistema turėtų būti vienoda visose šalies savivaldybėse. Tokius duomenis atskleidė gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu 2025 m. sausį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Nuomonei, kad rūšiavimo sistema turėtų būti suvienodinta, pritaria visos be išimties demografinės ir socialinės gyventojų grupės. O kalbinti gyventojai dalinasi, su kokiais praktiniais sunkumais ir klausimais susiduria dėl nevienodų rūšiavimo taisyklių skirtingose savivaldybėse.
„Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė teigia, kad pagrindiniai pakuočių rūšiavimo skirtumai susiję su infrastruktūra. „Kai kuriuose miestuose konteinerių tinklas itin platus – kiekviename kieme galima rasti skirtingoms atliekoms skirtus konteinerius. Tačiau kitur gyventojai turi nueiti didesnį atstumą iki rūšiavimo vietų“, – sako ji. Dalyje savivaldybių galima rasti konteinerius, į kuriuos kartu metamas ir plastikas, ir popierius. Tuo tarpu rajonuose, kuriuose daugiau individualių gyvenamųjų namų, vienas pakuočių konteineris gali būti skirtas ir popieriaus, ir plastiko, ir metalo pakuotėms.
Gali skirtis net konteinerių spalvos
D. Ramanauskaitė pastebi, kad gyventojus gali suklaidinti ir skirtingos konteinerių spalvos. „Stiklo konteineriai dažniausiai yra žali, bet kai kuriose savivaldybėse jie gali būti ir balti ar mėlyni. Tai supainioja gyventojus, ypač atvykusius iš kitų miestų“, – teigia ji. Kartais išsiskiria ne konteinerio spalva, bet ant vienodų konteinerių klijuojami skirtingos spalvos informaciniai lipdukai.
„Labai norėtųsi, kad reikalavimai visose savivaldybėse būtų suvienodinti panašiai, kaip visoje šalyje turime vienodus kelio ženklus, juk esame nedidelė šalis. Gyventojams tikrai būtų paprasčiau ir patogiau tinkamai rūšiuoti atliekas“, – įsitikinusi specialistė.
Skirtinga informacija ant konteinerių taip pat kelia painiavą. Kai kur aiškūs lipdukai su paveikslėliais padeda suprasti, ką galima mesti į konteinerį, o ko – ne. Kartais ant konteinerio būna tik užrašas „Plastikas“, „Popierius“, „Stiklas“– tuomet žmonės daro klaidas.
„Gyventojai dažnai nesivargina ieškoti papildomos informacijos ir vadovaujasi nuojauta. Tačiau konteineriuose turi atsidurti tik pakuotės, o ne, pavyzdžiui, naudoti netinkami daiktai. Itin dažna klaida – sulūžusių plastikinių žaislų metimas į plastiko pakuotėms skirtą konteinerį. Tokios ir panašios klaidos sutrikdo perdirbimo įrenginių darbą ir pabrangina rūšiavimo procesą. Nors pats žmogus turbūt yra įsitikinęs, kad daro aplinkai gera“, – apie skirtingo ženklinimo sukeliamas problemas pasakoja D. Ramanauskaitė.
Kur mesti medinę dėžutę mandarinams?
Tvarumo temomis besidominti ir atsakingai atliekas rūšiuojanti kaunietė Sigita, pastebi, kad kartais informacijos paieška apie tinkamą rūšiavimą užtrunka ilgiau nei pačio produkto suvartojimas. Kaip pavyzdį ji pateikia paprasčiausios medinės dėžutės rūšiavimą.
„Įsigijome medinėje dėžutėje supakuotų mandarinų. Kaip tik tuo metu pamačiau Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro informaciją, kad tokias dėžutes galima mesti į plastiko konteinerius, jos yra išrūšiuojamos ir perdirbamos. Maloniai nustebau, nes galvojau, kad jų tikrai negalime mesti kartu su plastiku. Pradėjau domėtis, kaip tokiu atveju elgtis Kaune, bet neradau jokios informacijos. O štai Alytaus savivaldybės puslapyje rašoma, kad medines dėžutes nuo vaisių ir uogų reiktų vežti į atliekų surinkimo aikštelę. Manau, kad dauguma gyventojų tokiais atvejais tiesiog numoja ranka“, – įsitikinusi Sigita.
Moteris pastebi, kad jeigu pati nesidomėtų, tikrai pasiklystų skirtingų savivaldybių rūšiavimo sistemose. „Gyvenu Kaune, tačiau su šeima paveldėjome butą Klaipėdoje, į kurį dažnai vykstame savaitgaliais arba leidžiame vasaras. Abiem atvejais gyvename Lietuvos didmiesčiuose ir, regis, didelių rūšiavimo skirtumų būti neturėtų, tačiau tikrai pastebėjau ne vieną – nuo paprasčiausių informacinių lipdukų ant konteinerių iki tekstilės rūšiavimo taisyklių“, – pasakoja kaunietė.
Būdama Klaipėdoje, Sigita džiaugiasi specialiais konteineriais, skirtais aliejaus atliekoms. „Kaune tokių konteinerių nepastebėjau ir man visada kildavo klausimų, kaip teisingiau pasielgti, kuomet lieka aliejaus nuo spurgų kepimo ar silkės. Į kriauklę pilti nesinori, nes suprantu, kad tai gali pakenkti vamzdžiams. Tai, kad Klaipėdoje netoli mūsų namų atsirado toks konteineris, iš karto išsprendžia šią mano dilemą“, – sako kaunietė.
Viena picos dėžutė – keturi skirtingi rūšiavimo būdai
Tai, kad savivaldybėse taikomi skirtingi reikalavimai atliekų rūšiavimui glumina gyventojus, galima įžvelgti ir socialinių tinklų grupėse. Vilnietei Joanai uždavus klausimą: „Kur metate picos dėžes, kurios šiek tiek susiriebalavusios?“, kilo diskusija. Žmonės siūlė įvairiausius sprendimus: būtina mesti į mišrias atliekas, galima mesti į popieriaus konteinerius, reikia išplėšti riebaluotą dalį ir taip išrūšiuoti, reikia mesti į biologiškai skaidžių atliekų (ruduosius) konteinerius.
„Gamtos ateities“ atstovė D. Ramanauskaitė pastebi, kad būtent dėl skirtingų reikalavimų savivaldybėse atsiranda ir skirtingos gyventojų žinios.
„Konkrečiai šiuo, picos dėžutės atveju, dauguma savivaldybių skelbia, kad lengvai suteptas kartonas (be maisto likučių) gali būti metamas į popieriaus pakuotėms skirtus konteinerius. Tačiau yra tokių savivaldybių, kuriose net minimaliai suteptą popierių draudžiama mesti į rūšiavimo konteinerius. Todėl žmonės pasimeta ir pasirenka patogiausią, bet nebūtinai teisingiausią sprendimą. Mes, kaip pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, skatiname gyventojus atskirti suteptą ir švarią pakuotės dalį ir jas atitinkamai išrūšiuoti“, – pataria specialistė.
Vienodos rūšiavimo taisyklės palengvintų gyventojų edukaciją
Pasak D. Ramanauskaitės, picos dėžutės rūšiavimo klausimas – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kai žmonės susiduria su painiava dėl skirtingų savivaldybių reikalavimų. Tai apsunkina ir informacijos sklaidą. „Jei visoje Lietuvoje būtų vienoda rūšiavimo sistema, gyventojų informavimas būtų kur kas paprastesnis. Vis dėlto neturint tokios sistemos, kviečiame naudotis mūsų parengtu patogiu rūšiavimo gidu, kurį rasite „Gamtos ateities“ svetainėje“, – sako D. Ramanauskaitė.
„Gamtos ateities“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ šių metų pradžioje atlikta apklausa parodė, kad 76 proc. Lietuvos gyventojų visada arba dažnai rūšiuoja buitines atliekas. Dažniausiai juos skatina noras saugoti aplinką (50 proc.) ir jausmas, kad tai – pilietinė pareiga (40 proc.). Be to, 29 proc. gyventojų rūšiuoja siekdami prisidėti prie kovos su klimato kaita, o 26 proc. renkasi rūšiavimą dėl patogiai šalia namų esančių konteinerių.