Savivaldybės baigė išdalyti 2017 m. biudžetus. Nors šalies ekonomika auga ir centrinės valdžios įstaigų gyvenimas akivaizdžiai gerėja, savivaldybės tebejaučia krizės padarinius. Vyriausybės programoje kalbama, kad „gyvybingo Lietuvos kaimo, tvarių bendruomenių išsaugojimas yra bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis Vyriausybės uždavinys“, tačiau kaimai nyksta, bendruomenės skursta, niekaip neišbrisdamos iš finansinio nepritekliaus.
Taupo kaimo sąskaita
Kokį vandenį gersime, kiek laiko naktimis bus apšviestos gatvės, kokiais šaligatviais vaikščiosime ir kokiais kelias važinėsime, priklauso nuo savivaldybių galimybių. Turtingos gali pasirūpinti ir kaimo medicinos punktais, ir sporto aikštelėmis, skirti daugiau lėšų kultūros renginiams, suaugusiųjų sporto programoms ir kitiems civilizuotų žmonių poreikiams. Tačiau daugumos savivaldybių biudžetai vis dar deficitiniai – tai yra mažinamas finansavimas visiems poreikiams, taip pat ir darbuotojų atlyginimams.
Šilalės savivaldybės biudžetas šiemet niekuo nesiskiria nuo pernykščio, tačiau šio rajono vadovai tvirtina, kad biudžetinės įstaigos gyvens geriau. Pernai darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms finansavimas buvo numatytas tik dešimčiai mėnesių, o šiemet atseikėta dosniau: biudžetininkams skirta lėšų 11,5 mėnesio atlyginimams, o socialinio draudimo įmokoms finansavimo užteks 11 mėnesių.
Svarstant Šilalės savivaldybės biudžetą, įstaigų vadovams buvo pasakyta, kad skirtos pinigų sumos turi užtekti visiems kitiems poreikiams – jei pritrūks, įstaigų lauks auditas. Bet dalink nedalinęs ir tvirtink netvirtinęs, jei pinigų mažai, jų vis tiek kam nors neužteks.
O ir paskirstymas ne vienam savivaldybės tarybos nariui sukėlė didelių abejonių. Vieni pastebėjo, kad biudžeto pyragas išskirstytas netolygiai – pvz., Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija ūkio reikmėms finansuoti iš savivaldybės biudžeto gavo bene 100 tūkst. Eur mažiau nei kitos. Gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė taip pat neslėpė nuoskaudų. Pasak jos, sumažinus finansavimą, vaikai nebegalės išvažiuoti į varžybas ir renginius, bent 2,8 tūkst. Eur verkiant reikia naujam kopijavimo aparatui įsigyti.
„Kai žiūriu į kitų mokyklų biudžetus ir matau, kad net pati mažiausia kaimo mokyklėlė turės daugiau pinigų ryšių paslaugoms – atsiprašau, bet negaliu tylėti. Buvo pasakyta šiemet išlaidas sumažinti 25 tūkst. Eur, ir mes jas sumažinome. Bet visi atstovaujam savo įstaigoms, o iš manęs, kaip naujo žmogaus, daugiau tikisi ir bendruomenė“, – sakė L. Pociuvienė.
Kaimo kultūra – ne prioritetas
Šiųmetėmis perspektyvomis nesidžiaugė ir Šilalės kultūros centro direktorė Irmina Kėblienė. Pasak jos, suplanuotų lėšų užteks miesto kultūros darbuotojų veiklai, tačiau kaimai palikti visiškai be finansavimo – juk ir ten veikiantys kolektyvai nori išvykti koncertuoti, turi kilti ir jų lygis. „Vargana situacija: prašėme 42 tūkst. Eur, gavome 6,1 tūkst. Eur. Labai trūksta pinigų renginiams, transportui“, – neslėpė I. Kėblienė.
Ir Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Raimondas Vaitiekus, ir šio rajono meras Jonas Gudauskas patarė Kultūros centro direktorei atsirinkti tai, kas svarbiausia.
Panašu, kad Šilalės r. vadovams kaimo kultūra ir ten gyvenančių žmonių poreikiai yra paskutinėje prioritetų vietoje. Tačiau ir kitoms įstaigoms vis dar reikia veržtis diržus. Visiems biudžetinių įstaigų poreikiams patenkinti šiemet Šilalės savivaldybė pritrūko 7 mln. Eur – net 2 mln. Eur daugiau nei pernai.
Daugiausia lėšų paskirta algoms
Dydžiu ir gyventojų skaičiumi į Šilalę panaši Šakių savivaldybė šiemet į biudžetą planuoja surinkti 25,5 mln. Eur, tačiau patvirtintas ir 514,4 tūkst. Eur deficitas. Bendriems įstaigų poreikiams patenkinti ir ši savivaldybė pritrūko kelių milijonų.
Šakių savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja, laikinai einanti administracijos direktoriaus pareigas, Egidija Grigaitienė suskaičiavo, kad pusė visų biudžeto lėšų – 12,8 mln. Eur – atiteks mokymosi visą gyvenimą ir sporto programai. Šiemet ji bus dosnesnė net 317 tūkst. Eur, nes savivaldybė pedagogų darbo apmokėjimo sąlygomis gerinti papildomai gavo 162 tūkst. Eur, mokinio krepšelis padidėjo 40 tūkst. Eur, o beveik 70 tūkst. Eur skirta neformaliajam vaikų švietimui. Vien ugdymo įstaigoms išlaikyti Šakių savivaldybė kasmet atseikėja daugiau nei trečdalį savo savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti turimų lėšų. Keturiolikoje rajono mokyklų ir trijuose vaikų darželiuose yra 695 pedagogų ir aptarnaujančio personalo etatai. Šiemet užsimota sumažinti 21,5 sargų, valytojų, ūkio darbuotojų etato, tačiau darbuotojų išeitinėms kompensacijoms lėšų biudžete nenumatyta.
Šakių rajono mokyklose per pastaruosius trejus metus mokinių skaičius sumažėjo dešimtadaliu, o kai kuriose – net 15 ar 20 proc. Miesto mokyklose vieno mokinio išlaikymas per metus kainuoja apie 2 tūkst. Eur, o pvz., Paluobių mokykloje-daugiafunkciame centre, kur mokosi 47 mokiniai, vieno vaiko išlaikymas kainuoja net 6 137 Eur, o 53 mokinius turinčioje Žvirgždaičių progimnazijoje – beveik 4 tūkst. Eur. Tuščių mokymo vietų išlaikymas savivaldybėms uždės dar vieną nelengvą naštą, todėl klausimas, ar jos dar ilgai pajėgs išlaikyti tokias pustuštes kaimo mokyklas. Kaip ir kasmet, skirstydami rajono biudžetą, Šakių politikai kalbėjo, jog, mažėjant gyventojų, kartu ir mokinių skaičiui, anksčiau ar vėliau teks optimizuoti mokymo tinklą ir valdymo struktūras – apie plėtrą jau negalima net galvoti, nes 58,4 proc. lėšų tenka biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams ir socialinio draudimo įmokoms. Praėjusius metus biudžetinės įstaigos baigė turėdamos beveik 150 tūkst. Eur įsiskolinimų, o savivaldybės paskolų krepšelis per metus sumažėjo vos 3 tūkst. Eur.
Prioritetas – paskolų grąžinimas
Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė „ŪP“ pasidžiaugė, kad šiemet pirmą kartą po ilgo laiko patvirtintas nedeficitinis savivaldybės biudžetas. Neblogi buvo ir praėję metai: savivaldybė surinko bene 1 mln. Eur viršplaninių pajamų.
Kai kurie tarybos nariai priekaištavo rajono vadovams, kad jie netinkamai planuoja biudžetą, nes lėšų trūksta daugeliui savivaldybės įstaigų, tačiau dabartinė valdžia nusiteikusi taupyti. Pasak V. Rekešienės, iki 2020 m. vien su Europos Sąjungos parama įgyvendinti numatytiems projektams reikės skirti 2,7 mln. Eur.
Sausio 1 d. Jurbarko savivaldybė turėjo beveik 4 mln. Eur paskolų. Pernai bankams buvo grąžinta daugiau nei 850 tūkst. Eur.
„Nuo šių metų sugriežtinus savivaldybių skolinimosi sąlygas, nesame tikri, kad galėsime numatytus darbus finansuoti iš paskolų, kaip būdavo iki šiol. Dabar savivaldybėms skolintis leidžiama tik tiek, kiek jos šiemet numačiusios grąžinti, todėl paskoloms ir palūkanoms mokėti nukreipėme didžiąją dalį pernai gautų viršplaninių pajamų – 900 tūkst. Eur. Likęs 120 tūkst. Eur „užspaustas“ nenumatytiems biudžete atvejams finansuoti ir avarijoms likviduoti“, – aiškino V. Rekešienė.
Pasak Jurbarko savivaldybės administracijos direktorės, ir nedeficitinis biudžetas vers taupyti, nes Finansų ministerija, skirstydama lėšas valstybinėms funkcijoms atlikti, jas taip apkarpo, kad neužtenka net specialistų darbo užmokes-
čiui – motyvuojama tuo, kad darbuotojai vis tiek sirgs ir gaus „Sodros“ išmokas. Biudžetinių įstaigų darbuotojams pirmą kartą per daugelį metų skirtas visų 12 mėnesių darbo užmokesčio fondas, sumažinus jį tik minimaliai – 1 proc.
Iki visiškos laimės ir Jurbarko savivaldybei pritrūko daugiau nei 4 mln. Eur, todėl kaip ir pernai daugelis numatytų darbų nebus finansuojami.
Krizės pabaigos neskelbia
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas – patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad 38 mažiausių ir ekonomiškai silpniausių savivaldybių biudžetai savarankiškoms funkcijoms atlikti palyginamosiomis sąlygomis ir dydžiais jau daug metų nesikeičia ir siekia maždaug tik 85 proc. 2009 m. lygio. Tai yra biudžetų finansinė išraiška didesnė tik dėl naujai nustatytų įpareigojimų mokėti didesnę minimalią mėnesinę algą, padidinti kultūros ir socialinių darbuotojų atlyginimus.
„Vien tik 2016–2017 metais iš visų savivaldybių dėl padidinto neapmokestinamojo gyventojų pajamų mokesčio dydžio atimta 189 mln. Eur. Tų pinigų valstybė, nors įstatymas ir įpareigoja, savivaldybėms nekompensuos“, – apgailestauja R. Čapas.
Pasak asociacijos direktoriaus pavaduotojo, sunkmečiu savivaldybių pajamos sumažėjo maždaug trečdaliu – dėl krizės jos neteko maždaug 200 mln. Lt. Kad išgelbėtų savivaldybes nuo visiško bankroto, pradedant 2010-aisias ir vėliau valstybė skirdavo didžiules bendrosios dotacijos kompensacijas – buvo nustatyta, kad jos turi siekti 85 proc. 2009 m. turėtų pajamų. Tačiau kai tik Finansų ministerija pamatė, kad savivaldybės gali surinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio, tokia pat suma sumažino ir kompensacijos dydį. „Todėl 38 savivaldybėms nuo 2010 m. niekas nekinta – jos sėdi baloje“, – konstatavo R. Čapas.
Pasak ekonomisto, galima sakyti, kad ekonominė krizė savivaldybėms dar nesibaigė. Ji neatšaukta ir jokiu teisės aktu. R. Čapo nuomone, valstybė to nedaro specialiai, kad nereikėtų grąžinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų į 2008 m. lygį.
Biudžeto sandaros įstatyme kasmet nustatomas vis didesnė savivaldybėms liekanti gyventojų pajamų mokesčio dalis, tačiau dėl to savivaldybės tikrai nepraturtėjo. R. Čapas įsitikinęs, kad valstybė „dosni“ tik dėl to, kad savivaldybėms kasmet skiria vis daugiau naujų įpareigojimų. Be to, savivaldybėse nuolat mažėja darbo jėgos – neapsikentę bedarbystės, mažų atlyginimų, jauni žmonės išvažiuoja geresnio gyvenimo ieškoti į didžiuosius miestus arba užsienį. Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijoje dirbančio ekonomisto, ryškėja iki šiol negirdėtos tendencijos – šeimos išparduoda visą turtą ir išsiveža į užsienį gyventi savo senus tėvus, taip visiems laikams atsisveikindamos su Lietuva.
„Mes ne kartą siūlėme Vyriausybei keisti biudžeto sudarymo metodiką, kad mažosios savivaldybės atgautų motyvaciją rodyti iniciatyvą skatinant verslą, pritraukiant investicijas, nes dabar jau smarkiai didėja atotrūkis ne tik tarp didžiųjų miestų, bet ir tarp kaimyninių savivaldybių. Vyriausybė nuo 2014 m. žada svarstyti asociacijos pasiūlymus, bet vis tuos planus nukelia į kitus metus. Džiaugiamės bent tuo, kad jie jau yra įtraukti į Vyriausybės programą“, – sakė R. Čapas.
Vienintelė paspirtis mažosioms savivaldybėms – Europos Sąjungos parama regionų projektams įgyvendinti. Tačiau 2014–2020 metų planai kol kas yra kaip debesėlis danguje: per praėjusius metus įsisavinta vos 7,7 mln. Eur. R. Čapo duomenimis, dešimtadaliui numatytos paramos ministerijos dar nėra net patvirtinusios reikalavimų aprašų.
Romualdas Nenortas
