Prof. Palmira Rudalevičienė
Tai toks visuomeninis reiškinys, kai turime rankoje raibą vištą, bet visi sako, kad ji balta. Nėra prasmės eikvoti savo sveikatos, laiko, energijos, emocijų ar intelekto, ir imti įrodinėti, kad višta yra raiba…. Reikia nuolankiai sutikti, kad višta yra balta…
Korupcija buvo didžioji valstybinė paslaptis, apie tai niekur ir niekam nekalbėjome, tylėjome, kaip didžiojo Lenino laikais, ir nors vėliau jau buvome laisvi, buvo baisu išsižioti, bet ėmė ir – ko gero juodaodžiai pirmieji – viešai ištarė: „Pas jus korupcija ne mažesnė negu pas mus, žinom žinom…“ Taigi visi žinojo tą didžiąją paslaptį…
Į Jungtinę Karalystę iš Afrikos atvykę dirbti ir užsidirbti kolegos sakė: Na, jei pas jus būtų gerai, juk niekas savo namų nepaliktų. Juk jūs europiečiai.“ Na, o vietiniai JK gydytojai ir taip tą paslaptį, žinojo. Taigi jokia tai paslaptis. Apie ją tekdavo diskutuoti ir aptariant pacientus – juk nemažai jų būdavo iš buvusių TSRS respublikų. Apie ją (mūsų paslaptį) net per BBC žinias informaciją skelbdavo.
Bet sugrįžkime dar prie vištų. Mat tai gera vaizdinė priemonė – ją panaudoti man pasiūlė mano rezidentai, Edinburgo klinikų jaunieji gydytojai, kolegos. Kalbant apie tokius mielus ir žmogui naudingus paukščius, lengviau suprasti, apie ką šnekama. Taigi, būtina sutikti (norint išlikti) su viešai skelbiama opinija, kad raiba višta yra balta višta. Dar koks nors svarbus asmuo gali imti ir supainioti kortas, ir pasakyti, kad tai – ne višta, o gaidys… Reikia tuoj pat sutikti. Nesvarbu, kad višta deda kiaušinius, o gaidys ne. Labai svarbus asmuo gali pasakyti: „Gerai pažiūrėk – deda! Ir dar – auksinius!“
Kalbant apie tokius mielus ir žmogui naudingus paukščius, lengviau suprasti, apie ką šnekama. Taigi, būtina sutikti (norint išlikti) su viešai skelbiama opinija, kad raiba višta yra balta višta. Dar koks nors svarbus asmuo gali imti ir supainioti kortas, ir pasakyti, kad tai – ne višta, o gaidys… Reikia tuoj pat sutikti.
Korupcija yra tokia šakar makar
Kas čia neaišku, jeigu aišku visiems. Tai nėra absurdas ar iliuzija. Tai – realybė. Jeigu nesuprantama, reikia išsiplauti galvą, o dar geriau – smegenis.
Koks gražus ir kaip dažnai linksniuojamas tas žodis „korupcija“! Visai galimas dalykas, kad tai artimiausiu metu gali tapti populiariausiu naujagimių vardu. Bet kurios lyties. Tinka abiem.
Na, žinoma, tai – šventas žodis prieš pat didįjį gyvenimo įvykį – tuoj vyksiančius Rinkimus. Itin solidžiai skamba „korupcija Lietuvos medicinoje“, visi išsirikiavę pretendentai turi aukso vertų pasiūlymų, kaip ją pažaboti, išravėti, kokia ji blogietė… Kiek sukurta komisijų, komitetų, kiek atsakingų ir reikalingų postų…
Na, žinoma, tai – šventas žodis prieš pat didįjį gyvenimo įvykį – tuoj vyksiančius Rinkimus. Itin solidžiai skamba „korupcija Lietuvos medicinoje“, visi išsirikiavę pretendentai turi aukso vertų pasiūlymų, kaip ją pažaboti, išravėti, kokia ji blogietė… Kiek sukurta komisijų, komitetų, kiek atsakingų ir reikalingų postų…
Visi jaučiasi ir žada galintys atidaryti vartus, ir jau tada korupcija „išnyks kaip dūmas“ Maironio eilėse… Visi pasiruošę kaip ir išalkusi Spalio revoliucijos darbininkų minia pulti per galvas ar šonus, nesvarbu. Kad tik pro vartus. Na, kas nors juk ims ir pateks pro tuos vartus į didžiuosius Rūmus… Ir, kaip jau esame pripratinti, brangioji korupcija, ypač medicinoje, bus pamiršta, mat tada prasidės atminties sutrikimai – pažadų užmiršimo etapas…
Dabar apie tą laimingą – nelaimingą korupciją nušviečia žiniasklaida. Atrodo, kad tik jos atstovams tai rūpima tema… Gaudomi gydytojai ar pacientai. Vieni paėmė kyšį, kiti – davė. Atrodo, kad tai tik žiniasklaidos rūpestis, tik jie ir išmano, mokina žmones, kaip reikia daryti, kaip gyventi, kad būtų geriau. Niekas negaudo raibos-baltos vištos-gaidžio, auksinius kiaušinius dedančio. Nemato ar neleidžiama jiems pamatyti. Kas ten žino. Viskas taip, kaip turi būti. Taip ir nesuima už tų kiaušinių. Auksinių.
Vyksta gydytojų ir pacientų supriešinimas. Atpirkimo ožys visada kažkur netoliese ganosi. Jei Lietuvoje dirba gydytojas, jis yra potencialus nusikaltėlis. Gydytojas negali nei kvėpuoti, nei valgyti, nei pavargti, nei daugintis.
Prieš kurį laiką gydytojai buvo viešai pamaloninami – buvo viešai leidžiama (įsakymu) paimti 125 litus ar gal dar rublius. Tai nesiskaitė kyšis. Tai buvo vadinama kažkaip kitaip, gražiai. Koks pažeminimas. Kur tas įsakymas pasidėjo, nežinom. Paskui buvo gydytojams prievolė dviems savaitėms išeiti savo noru neapmokamų atostogų, t.y. pataupyti valstybei… Nežinia, kaip dabar, nežinia, kiek gydytojai valstybei sutaupė, ir kaip tie sutaupyti pinigai panaudoti…
Gal kas dar paskelbs statistiką per kokią politinių debatų laidą? Gal būsimi politikieriai padiskutuotų, kodėl, pavyzdžiui, nėra kyšių Jungtinėje Karalystėje – ten, kur daug mūsų gydytojų emigruoja gyventi ir dirbti? Kodėl ten gydytojas per vieną valandą uždirba tiek, kiek Lietuvoje per vieną mėnesį? Būtų įdomūs debatai, ir dar įdomesni kalbėtojų pažadai. Juk televizijos laidas dabar žmonės klauso, žiūri, svarsto už ką balsuoti. Laukia nelengva pilietinė pareiga.
Abi šalys – europinės: viena prieš daug metų įstojo į Europos Sąjungą, kad gyvenimas gerėtų, kita šiais metais išstojo, nes jai labiau parūpo savų piliečių gyvenimas ir pragyvenimas, negu svetimtaučių, nesvarbu, kad jie įdomūs kultūriniu požiūriu bei skirtingomis vertybėmis. Gal nuo čia reikėtų pradėti „kovą su korupcija medicinoje“?..
Čia tik kuklūs rinkėjų pamąstymai, pasiūlymai, ir gal nepatogūs klausimai: kodėl gydytojo alga mūsų šalyje, ir dar prieš Rinkimus, yra paslaptis? Ką čia slėpti? Kodėl? Nuo ko? Nuo musulmonų? Taip pat sutartys, kiti (baisoka paminėti, kokie) slapti dalykai, kurie turėtų būti vieši. Kodėl toje pačioje JK, kur Lietuvos gydytojai vertinami, gėdos savo šaliai nepadaro, kyšių neima? Galima atsidaryti interneto svetainę, ir pasiskaityti, kad JK premjero alga yra mažesne, negu čia dirbančio gydytojo (nesvarbu, iš kur jis atvykęs ar vietinis britas). Gydytojo darbas vertinamas, profesija gerbiama. Beje, dirbi ženkliai mažiau, bet alga – ženkliai didesnė.
Vadyba, gydytojo darbo organizavimas – aukščiausio lygio… Nepilnos dvi valandos skrydžio. Kodėl nenuskridus ir nepasimokius? Kas trukdo gerus pavyzdžius parsivežti ir juos įgyvendinti? Kodėl gydytojų konferencijose reikia mokėti vertėjui už svečių pranešimų vertimą iš anglų kalbos? Net Indijoje nereikia.
Sakoma „gydytojas iš pašaukimo“! Tikrai taip. Be pašaukimo ir juodo alinančio darbo, pasiaukojimo gydytoju nebūsi. Gali būti kosmonautas, bet gydytojas – ne. Deja, tas pašaukimas neturi pas mus vertės, jo niekam nereikia, Tai – pašaipos objektas, o biurokratai tik nosį surauks, išgirdę apie tokius dvasinius dalykus. Geriau jų neužpykdyti, dar tyčiotis ims. Ne vien mokyklose patyčios klesti. Jos populiarios visur.
Šiuolaikine mūsų medicina – korumpuota. Svarbiau už žmogų yra „biznis“, projektai, rašymai, nurašymai, statybos. Dalis pacientų yra tapę nebe ligoniais, bet klientais – net kalba yra pakitusi, ir iš gydytojo laukiama labiau ne gydymo, bet verslo. Kuo ne šakar makar? Jei gerai mokėsi šakar makar, būsi geras gydytojas, jei ne, – prasti tau popieriai.
Ar galima sustabdyti emigruoti nusprendusį gydytoją? Ne. Kam? Tegu tik vyksta, savo kailiu patiria, kas yra būti gydytoju, kas yra sveiki, gydytojo vardo verti darbo santykiai, socialinės garantijos, kas yra pagarba, padėka (ne kyšis)… Dvejus metus Jungtinė Karalystė vykdys išstojimo iš ES procesą. Taigi dar galima suspėti užsiregistruoti jų gydytojų registro sistemoje, gauti britišką licenziją. Vėliau mūsų gydytojų diplomų vėl nebeužskaitys, reikės laikyti egzaminą, egzaminuos britai – nei „blato“, nei kyšio nebus. Jaunimas turėtų paskubėti.
Politikieriams siūlau anonsuoti principą: rotuoti gydytojus: bent dvi tris savaites privaloma tvarka išvykti ir padirbėti, pamėginti, pajausti, sugrįžti į Tėvyne, atsivežti tuos europinius standartus. Gyventi oriai, garbingai, padoriai, sočiai ir turtingai, dvasingai. Parašykite, projektą, Europos Sąjunga finansuos.
Mokėjimas atskirti vištą nuo gaidžio yra gerai, nes gaidys kiaušinių nepadės, nesvarbu kokio svarbumo persona apie tai mėgins įtikinti. Moksliniai tyrimai jau įrodė, kad skurdas, nedarbas ar mažas užmokestis gali būti depresijos, savižudybės priežastis. Jungtinėje Karalystėje depresiją gali įvaryti tik nuolatiniai lietūs, pilkas dangus, Tėvynės ir mylimųjų ilgesys… Bet visada galima sugrįžti, ar nuskristi ten, kur dangus žydras. Pasigėrėti, pailsėti. Ir svarbiausia ne už projektinius pinigėlius ar rėmėjų apmokėtą „biznio“ veiklą, bet už savo algą. Ir dar šeimos narius nuskraidinti bei vargšus sušelpti.
Lietuvoje gydytojo alga 400-600 eurų per mėnesį. Imkit ir pragyvenkit. Politikai, kur jūsų receptai? Pamėginkit patys, geras socialinis eksperimentas būtų. Ar ne? Europinėje šalyje tokia yra vienos dviejų valandų gydytojo alga. Kodėl tokie skirtumai? Tai gal nuo čia reikėtų pradėti kovą su linksniuojama korupcija medicinoje? Pamėginti verta, bent kokį projektėlį paruošti, kaip atskirti baltą vištą nuo raibos? Prieš rinkimus labai aktualu visoms partijoms. Ar kuri išdrįs? Atlikusius nuo 600 eurų elgetoms, valkatoms, benamiams išdalinti, tegu pasilinksmina taip, kaip jie nori… Juk mūsų žmonės…
Palmira Rudalevičienė – Edinburgo universitetinės psichiatrijos klinikos Prenatalinės psichiatrijos skyriaus vedėja, Vilniaus m. psichikos sveikatos centro (Vasaros 5) psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto profesorė.