Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) iki 2030 metų taps trečiąja pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Ją lenks tik širdies ligos ir insultas. Ši lėtinė liga pažeidžia plaučius, kvėpavimo takus, taip pat sukelia sisteminius viso organizmo sutrikimus. Dauguma žmonių nežino sergantys LOPL tol, kol liga išsivysto iki vidutinio sunkumo ar net sunkios stadijos, todėl šia liga suserga vis daugiau žmonių.
LOPL diena šiais metais minima lapkričio 18-ąją. Šią dieną Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyva (GOLD) primena, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, skelbdama žinutę: „Ne per vėlu“. Šią iniciatyvą palaiko ir bendrovė „Boehringer Ingelheim“, rengdama kampaniją „Tavo laikas“. LOPL – tai viena iš lėtinių ligų, kuri vis labiau plinta. Jei LOPL kamuojamas žmogus, tik pradėjęs sirgti šia liga, nepasirūpina, kad tinkamai ją kontroliuotų, ligonio būklė gali ženkliai pablogėti. Tai vis labiau veikia jo gyvenimo kokybę. Todėl žmogui, jei jis nori gyventi visavertį gyvenimą, būtina nuolat, ne tik LOPL dieną, atminti, kaip svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir sergant visą laiką rūpintis savo sveikata. Kuo plačiau informuodami visuomenę, galime pasiekti, kad ši liga progresuotų lėčiau, taip pagerinti milijonų LOPL sergančių žmonių gyvenimo kokybę ir padėti užkirsti kelią vyraujančioms pesimistinėms prognozėms.
Apie tai, kodėl turime veikti nedelsdami, kalbamės su gydytoju pulmonologu, Vilniaus universiteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos profesoriumi, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu Edvardu Danila.
Kaip atskirti organizmo požymius, kurie panašūs tiek sergant LOPL, tiek kilus įvairių komplikacijų dėl peršalimo ar gripo?
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) išsivysto palaipsniui. Jai būdingas lėtinis kosulys, trunkantis daugelį metų, ir skrepliavimas, ypač rytais. Tik gerokai vėliau ima stigti oro ir sumažėja fizinės jėgos – pirmiausia tai pasireiškia fiziškai dirbant ar sportuojant. Tačiau ligai paūmėjus – nepriklausomai nuo to, ar ji sunki ir kokie simptomai pasireiškia esant remisijai, – gali būti jaučiamas dusulys, švokštimas. Taip pat dažniausiai pradedama labiau kosėti ir skrepliuoti. Skrepliai pasidaro pūlingi. Be to, kartais karščiuojama.
Dažniausiai LOPL paūmėja dėl respiracinės infekcijos, paprastai virusinės. Todėl kai kurie šios ligos simptomai gali pasireikšti ir asmenims, nesergantiems LOPL.
Daugelis respiracinių virusų, tarp jų – gripo, rinovirusas, respiracinis sincitinis, korona virusas, gali sukelti kosulį, dusulį, švokštimą. Dažniausiai šios ligos vadinamos ūmine virusine respiracine infekcija. Skirtingai nuo LOPL, jos pasirodo staiga. Sergant šiomis ligomis, karščiuojama, atsiranda sausas kosulys, kartais pradeda skaudėti ryklę ir skeleto raumenis.
Teigiama, kad dažniausiai LOPL susergama dėl rūkymo. Bet kodėl ši liga diagnozuojama ir nerūkantiems žmonėms?
Taip, iš tikrųjų rūkymas yra svarbiausia LOPL, plaučių vėžio ir kai kurių kitų ligų priežastis. Tyrimai rodo, kad rūkymas sukelia ne mažiau kaip 80 proc. ar net 90 proc. visų šių ligų. Taip pat LOPL susergama nuo profesinių teršalų, dažniausiai susijusių su tekstilės, medienos pramone, statybų ir kitais darbais.
Žmogus, nenaudojantis individualių saugos priemonių darbo vietoje, nuolat įkvepia dulkių. Jos ilgainiui, kaip ir rūkymas, pažeidžia bronchų ir plaučių audinį. Tik labai nedidelę priežasčių dalį sudaro kiti, pavyzdžiui, įgimtas tam tikro fermento trūkumas, veiksniai.
Kuo žmogui pavojinga lėtinė obstrukcine plaučių liga?
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga lemia deguonies stygių žmogaus organizme. Taip, sergant LOPL, pažeidžiami ne tik bronchai ir plaučiai, bet ir kiti organai. Trūkstant deguonies, labiausiai nukenčia galvos smegenys, širdis, kraujagyslės. Taip pat pablogėja ir kitų organų bei žmogaus organizmo audinių veikla. Organizmo nebeaprūpinant deguonimi, pradedama dusti. Tai riboja žmogaus judėjimą ir kitą fizinę veiklą. Sumažėjus judrumui, nyksta skeleto raumenys ir retėja kaulai. Dramatiškai blogėja žmogaus emocinė būklė: atsiranda depresija, nerimas, kitaip sutrinka psichika. Kaip matome, ši liga, prasidėjusi nuo cigarečių rūkymo ir rytinio kosulio, palaipsniui apima visą organizmą.
Ką svarbaus Jūs, kaip medikas, pasakytumėte užsiėmusiems, sau mažai dėmesio skiriantiems žmonėms, kad jie nebūtų abejingi savo sveikatai?
Daugiausia žmogus sau padeda arba pakenkia pats. Tyrimai rodo, kad daugumą dažniausių, svarbiausių, visuomenei brangiausiai kainuojančių ligų, tarp jų ir LOPL, plaučių vėžį, širdies bei kraujagyslių ligas, nutukimą, lemia žmogaus gyvenimo būdas. Tai reiškia, kad daugumos šių ligų galima išvengti.
Svarbiausi minėtų ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, netinkama mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas. Žalingo šių rizikos faktorių poveikio negali neutralizuoti nė vienas vaistas, taip pat joks kitas medikamentinis arba chirurginis gydymo būdas. Nė vienas gydytojas nepadarys žmogaus sveikesnio, jei jis pats to nenorės ir nesiims atitinkamų veiksmų reikiamu metu.
Kaip reikėtų gydytis, sergant LOPL?
LOPL gydymas skirstomas į nemedikamentinį ir medikamentinį. Svarbiausios nemedikamentinio gydymo priemonės yra šios: liautis rūkius, tapti fiziškai aktyviam, skiepytis nuo gripo ir atlikti ilgalaikę deguonies terapiją. Jos taikomos, kai liga yra sunkios stadijos ir jau atsiradęs lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, t. y. nuolat stinga deguonies organizme.
Medikamentinio LOPL gydymo pagrindas – įkvepiamieji bronchus plečiantys vaistai. Tam tikroms ligonių grupėms taip pat skiriama įkvepiamųjų uždegimą mažinančių vaistų. Ligai paūmėjus, gali tekti vartoti antibiotiką. Labai svarbu, kad pacientas gydytojo paskirtus vaistus vartotų tinkamai ir nuolat.
Nuotrauka Boehringer Ingelheim GmbH
