„Statybos sektorius, kurio dalimi yra mūsų įmonė, turi privilegiją dirbti per karantiną: mūsų veikla neapribota, neuždrausta dirbti. Todėl girdėdami kultūros darbuotojų, menininkų nusiskundimus dėl ištikusių problemų, nutarėme pasidalinti su tais, kuriems šiuo metu sunkiau negu mums“, – sako Virginijus Rabačius, MB „Virmalda“ direktorius.
Dėl paramos „Virmaldos“ savininkai (Virginijus ir Romaldas Rabačiai) tarėsi ir su savo įmonės žmonėmis. Visi sutarė, kad reikia teikti ne piniginę paramą, o eiti labiau įtraukiančiu keliu. Verslininkai, kurie ruošia maistą, per karantiną neteko klientų, o kultūros sektoriaus darbuotojai neteko žiūrovų, taigi ir įprastinių pajamų. Todėl verslininkai, apmokėdami už kultūros darbuotojų pietus, suvedė tuos, kurie gamina, su tais, kurie pietauja.
„Mes esame nedidelė įmonė, todėl pasirinkome remti nedidelį teatrą, įtraukdami ir tuo pat metu padėdami smulkiam maitinimo verslui“, – sako V. Rabačius.
Kodėl paramos pasiūlymas sutrikdė teatro vadovą
Egidijus Tamošiūnas, Kauno valstybinio lėlių teatro vadovo pavaduotojas, neslepia buvęs sutrikęs. Įprastai teatras yra paramos prašytojas ir neretai sulaukiantis neigiamo arba, geriausiu atveju, neutralaus atsakymo.
„Kai paskambino Virginijus Rabačius ir pasiūlė paramą, iš pradžių net nesuvokiau, apie ką kalba, net paklausiau, kiek tai mums kainuos, – sako E. Tamošiūnas, pastebėdamas, kad per ilgą jo praktiką tai buvo pirmas atvejis, kai be jokių prašymų kažkas pasiūlo paramą. – Priklausomai nuo veiklos pobūdžio, kaip dekoracijų gaminimas, kalėdinio spektaklio repeticijos, teatre paprastai šiuo metu yra apie 27 darbuotojus. Anksčiau nueidavome užkąsti į Laisvės alėją, o dabar visa uždaryta. Todėl žinią apie karantino metu „Virmaldos“ dovanojamus pietus žmonės sutiko džiugiai – kaip kitaip galima reaguoti, kai pietūs atnešami į darbo vietą?“
„Virmalda“ teatrui suteikė galimybę patiems pasirinkti maisto tiekėjus. Pasak E. Tamošiūno, ilgai galvoti nereikėjo. Kauniečius nuo seno siejo bendrystė su „Miesto sodo“ įmone: vykstant lėlių teatrų festivaliams, atvykus svečiams, juos maitindavo „Miesto sode“; darbuotojai taip pat ten valgydavo, nes vertina gerą kainos ir kokybės santykį. Kita vertus, jie įsikūrę arti teatro, tad nereikia maisto gabenti iš toli.
Teatrą su „Virmalda“ taip pat sieja sena bendrystė. Dar 2018 m. jie rekonstravo teatro pastatą.
„Gegužę pradėję darbus, „Virmaldos“ žmonės remontą baigė iki prasidedant kalėdinių spektaklių metui. Pastatas be didesnio remonto buvo 60 metų, tad atsirado daug nenumatytų darbų, tačiau lenkiu galvą prieš „Virmaldos“ žmones, kurie darė visa, kad teatras nepatirtų problemų. Kaip sako Virginijus, „jei dėl mūsų negali vykti spektakliai, tai kokia mūsų darbo prasmė?“. Teatro darbas jiems buvo prioritetinis, statybininkai ėjo iš paskos, prisitaikydami prie mūsų“, – pasakoja E. Tamošiūnas. Rangos sutartis ir darbai užbaigti, tad, pasak teatro atstovo, dar ir dėl to nustebino „Virmaldos“ pasiūlymas: jie neturi jokių įsipareigojimų, darbus atliko taip gerai, kad kitų teatrų atstovai, besirūpinantys remontais, negali tuo patikėti.
„Virmaldos“ užsakymas leidžia kvėpuoti maitinimo įmonei ir jos tiekėjams
UAB „Miesto sodas“, pasak direktoriaus Gintauto Rumino, per antrąjį karantiną prastovas paskelbė 80 proc. darbuotojų.
„Dirbti sutrumpintą darbo laiką palikome dalį stipriausių darbuotojų, kurie ruošia maistą išsinešimui. Bet tai – „katino ašaros“. Darbas juda palengva, bet turime vilties, kad karantinas neužtruks ilgai, – sako G. Ruminas. – „Virmaldos“ užsakymas ruošti pietus Kauno valstybinio lėlių teatro darbuotojams yra ir gražus poelgis, teikiantis impulsą kitiems, ir naudingas mūsų įmonei: jau iš vakaro žinome, ką ruošime, kiek žmonių maitinsime. Galime planuoti ir turėti darbo“.
Karantino suvaržymai, kaip akcentuoja G. Ruminas, nėra vien tik maitinimo įmonių veiklos apribojimas ar uždarymas. „Miesto sodas“ įprastai turi 50–60 smulkesnių ir stambesnių tiekėjų, kurie tiekia daržoves, konditerijos gaminius, įpakavimą, valymo priemonės bei daugelį paslaugų, gaminių, produktų, be kurių maitinimo verslas neveikia. Tokiu būdu „Virmaldos“ dovanojami pietūs teatrui sukuria tinklą, kuris leidžia kvėpuoti ir maitinimo įstaigai, ir tiekėjams.
„Miesto sodas“ žaliavas stengiasi užsakinėti iš smulkiųjų tiekėjų, nes, pasak G. Rumino, „kaip sunku mums, taip sunku ir jiems“. Jeigu smulkusis verslas padeda vieni kitiems, lanksčiai organizuoja atsiskaitymus, tai didieji tiekėjai išlygų smulkiam verslui netaiko: apie atidėjimus sunkmečiu nėra net kalbos – pinigų reikalauja „į priekį“.
Padėdamas kitam, padedi ir sau
Iki pandemijos, kaip sako „Miesto sodo“ direktorius G. Ruminas, jų įmonė taip pat teikdavo paramą. O atėjus sunkiam metui, niekas nėra net pasidomėjęs, kaip galėtų padėti vienas kitam ir „Miesto sodui“. „Virmalda“ buvo vienintelė, tačiau maitinimo įmonės vadovas viliasi, kad šis pavyzdys paskatins ir kitus, parodys, kaip padėdamas kitam, gali padėti ir sau.
„Jeigu sunkiu metu gyveni geriau už kitą – imi ir padedi jam, – sako „Virmaldos“ vadovas V. Rabačius. – Vien valstybė – be verslo, be žmonių, – negali išspręsti visų šio sunkmečio problemų – visuomenė turi būti solidari. Gal ateis laikas, kai mes būsime silpni – tada mums padės tie, kurie tuo metu bus stipresni.“
UAB „Miesto sodas“ ir Kauno valstybinio lėlių teatro nuotraukos.
