Nieko nėra romantiškesnio, kaip mėgautis žiema čiuožiant apsnigtu mišku. Baltos pagalvės pūpso ant eglių šakų, sniegas išraižytas žvėrelių pėdsakais, o jei dar spindi saulė – pasijusite kaip brolių grimų pasakoje. Slidinėjimo patirtimi dalijasi vilnietis Tomas Baltušis.
Medines pakeitė plastikinės
Tomas Baltušis – aktyvus „Snaigės“ žygių dalyvis. Nuo vaikystės slidinėjantis keturiasdešimt dvejų vilnietis sako, kad per daugelį metų niekas iš esmės nepasikeitė. „Snaigės“ žygius kaip ir anksčiau organizuoja ilgametis aktyvaus gyvenimo propaguotojas Algimantas Jucevičius. „Tik slidinėjimo trasų geografija anksčiau buvo platesnė, nes žiemos buvo ilgesnės ir gilesnės“, – prisimena Tomas.
Vilniuje T. Baltušis slidinėdavo Verkių regioniniame parke, Karoliniškėse, kelios trasos nusidriekdavo link Lentvario. Žinoma, slidinėjimo įranga buvo kitokia, bet ir dabar per „Snaigės“ žygius galima pamatyti medines slides. „Žiemos dabar trumpos, tad slidės laiko ilgai“, – tvirtina Tomas. Jam pačiam teko slidinėti „Šatrijos“, kitomis medinėmis slidėmis su spyruokliniais apkaustais. Slides tepdavo specialiais tepalais: jei atlydys – vienokiu, jei pašaldavo – kitokiu. Prieš sezoną visą slidžių paviršių impregnuodavo. Pasak Tomo, medinių slidžių priežiūra reikalavo daugiau dėmesio ir laiko. Dabar prekybos centruose dar galima įsigyti tepalo medinėms slidėms, sudėtingiau rasti specialaus impregnanto. Tomui teko girdėti, kad ruošdamiesi slidžių žygiui žmonės atsiveža jo iš Baltarusijos. Matyt, kaimyninėje šalyje medinės slidės dar populiarios, o pas mus jau retai naudojamos.
Šiuolaikinės slidės – plastikinės. Skiriasi apkaustų sistema, kitokių reikia ir batų. Žinoma, plastikinės slidės būna skirtingų kategorijų. Sportininkai šliuožia brangesnėmis, aktyviam laisvalaikiui skirtos paprastesnės, o leistis į žiemos žygį reikia dar kitokiomis. „Slidės kaip ir dviračiai ar automobiliai – modelių yra labai daug, renkiesi pagal savo poreikius“, – palygina Tomas.
Priežiūra paprasta
Renkantis slides T. Baltušis pataria atkreipti dėmesį į jų paviršių: ties pėda išorinė pusė turi būti rauplėta. Profesionalų slidžių paviršius lygus, bet nepatyrusiam su tokiomis slidinėti būtų sudėtinga, nes sunku atsispirti. Dėl to medinės slidės anksčiau būdavo specialiai tepamos: priekis ir galas vienos rūšies tepalu, kad geriau slystų, o ties padu – kitos rūšies, kad mažintų slydimą.
Šiuolaikinės plastikinės slidės patogesnės už medines ir tuo, kad yra lengvesnės. Mažiau sveria ir lazdos.
Renkantis slidžių dydį galioja paprasta taisyklė: ilgis turi būti toks, kad, iškėlus ranką į viršų, slidžių galai siektų riešą. Optimalus lazdų ilgis – atrėmus į žemę turi siekti pažastį. „Reikia atsižvelgti ne tik į ūgį, bet ir į svorį. Jeigu žmogus neaukštas, bet stambus, trumpesnės slidės neišlaikys. Renkantis slides reikia atkreipti dėmesį ir į plotį (jis priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis planuojate slidinėti), lankstumą ir kita. Jei šioje srityje esate naujokai, verta pasitarti su pardavėjais specializuotose parduotuvėse“, – pataria patyręs slidininkas.
Mėgėjiškų plastikinių slidžių priežiūra labai paprasta, profesionalai naudoja įvairius purškalus. Svarbiausia nečiuožti su slidėmis per pliką žemę, kad nesusibraižytų jų paviršius. Sugadinus slidų paviršių, padidėja trintis – sunkiau čiuožti.
Žygiai su nakvyne
Lietuvoje T. Baltušis slidinėja su žmona, o dukra labiau mėgsta kalnų slidinėjimą. „Jaunosios kartos nevilioja lygumos“, – šypteli Tomas. Jam pačiam irgi patinka leistis nuo kalnų, bet neatsisako ir malonumo pačiuožti miškų trasomis. Jei turi nedaug laiko, tik kelias valandas, pasirenka trasas Verkių parke, Antakalnyje, Šeškinėje. Savaitgalį išsiruošia į sudėtingesnius visos dienos žygius Aukštaitijos, Dzūkijos nacionalinių parkų miškuose.
„Slidžių žygiai kalnuose reikalauja labai gero pasirengimo“, – tvirtina Tomas. Į tokius žygius renkasi patyrę turistai, nes reikia daug ištvermės, žygeiviai turi būti ir užsigrūdinę. Ruošdamiesi kalnų žygiui, pirmiausia jėgas išbando Lietuvoje – su nakvyne lauke.
„Jeigu nesninga ir nelyja, nestatome net palapinių. Pasirenkame nakvynės vietą kur nors po eglėmis. Jų šakos – gera priedanga. Apatines šiek tiek aplaužome ir paklojame ant žemės. Yra tekę nakvoti ir spaudžiant 27 laipsniams šalčio. Žinome vieną gudrybę, kaip nesušalti: susegame du miegmaišius ir sulendame dviese ar trise. Nuo kūno sklindanti šiluma perduodama šalia gulinčiajam. Patartina ir batus įsikišti į miegmaišio vidų. Jei paliksi lauke, ryte rasi sušalusius į ledo gabalą, bus sunku apsiauti“, – patirtimi dalijasi Tomas Baltušis.
Tokie žygiai ne tik ekstremalūs, bet ir egzotiški. Jei daug sniego, arbatos žygeiviai išsiverda išsikasę virtuvėlę pusnyje.
Tomo Baltušio patarimai pradedantiesiems
Jeigu neslidinėjate, niekada nevėlu pradėti. Pirmiausia pasimokykite savarankiškai, galite paprašyti labiau patyrusio draugo pagalbos.
Pasitreniravę galite leistis ir į „Snaigės“ žygius. Iš pradžių gali būti sunku. Pasitaiko, kad naujokas nugriūna arba sustoja, trukdo čiuožti kitiems. Tokie žygiai – smagi pramoga, gera proga pabendrauti, sutikti bendraminčių, bet rimčiau paslidinėti dėl didelio dalyvių skaičiaus gali nepavykti.
Svarbu neapsirengti per šilta striuke, geriausia apsivilkti kelias. Sušilus viršutinę striukę galima nusivilkti ir įsidėti į kuprinę, o sustojus poilsio vėl apsivilkti. Jei slidinėdami suprakaituosite, galite peršalti.
Visi drabužiai turi būti laidūs orui, kad išgarintų prakaitą. Geriausia rengtis trimis sluoksniais: apatinius marškinėlius ilgomis rankovėmis, tuomet šiltesnį drabužį iš fliso, galiausiai nuo vėjo ir sniego apsaugantį drabužį.
Kelnės turi būti neperšlampamos, bet išgarinančios kūno drėgmę. Jei oro temperatūra žemesnė, galite apsimauti ir šiltas apatines kelnes.
Vilnonės pirštinės sudrėksta nuo prakaito, tad geriau maukitės plonesnes, garinančias drėgmę. Papildomai patartina turėti ir šiltesnes pirštines.
Jokiu būdu nesidėkite šiltos kepurės – galva suprakaituos. Pakanka plonesnės, jei esate įpratę būti lauke, užteks juostos ant ausų.
Kojines taip pat geriau rinkitės ne vilnones, o specialias nedrėkstančias. Jeigu kojų pirštai šąla ir po kurio laiko pradedate jų nejausti, gali būti, kad nušalo, tai labai pavojinga.
Jei spaudžia šaltis, prieš slidinėdami veidą pasitepkite specialiu tepalu, galite užsidėti kaukę.
Rita Šemelytė, „šeimininkės“ korespondentė
Tomo Baltušio nuotraukos
